Lygiai prieš 100 metų, 1924-ųjų sausio 25 – vasario 4 d., Prancūzijoje prasidėjo žiemos olimpinės žaidynės. Tai buvo pirmoji žiemos olimpiada istorijoje.

Šiose žaidynėse dalyvavo 16-os šalių atletai. Iš Baltijos valstybių registravosi vienintelis Estijos sportininkas, kuris planavo dalyvauti greitojo čiuožimo rungtyje, tačiau joje nedalyvavo.

Žaidynėse dalyvavo atletai iš Norvegijos, Suomijos, Austrijos, Šveicarijos, JAV, Jungtinės Karalystės, Švedijos, Kanados, Prancūzijos, Belgijos ir kitų.

258 sportininkai rungėsi akmenslydžio, bobslėjaus, dailiojo ir greitojo čiuožimų, ledo ritulio, šiaurietiško slidinėjimo (lygumų slidinėjimas, šuoliai su slidėmis, šiaurės dvikovė) rungtyse bei demonstracinio sporto – kareivių patrulių lenktynėse.

Pastaroji sporto rungtis yra daugiakovė, biatlono sporto pirmtakas. Kareivių patrulių lenktynių komandą sudarė keturi žmonės, jie alpinistų slidėmis turėjo nučiuožti 25 km distanciją ir šaudyti graižtviniu šautuvu.

Kareivių patrulių lenktynės kaip demonstracinė sporto šaka vyko 1924, 1928, 1936 ir 1948 m. olimpinėse žiemos žaidynėse.

Pirmosiose žiemos olimpinėse žaidynėse Šamoni, vykusiose lygiai prieš 100 metų, medalius laimėjo 10 šalių sportininkai, daugiausiai atstovavę Norvegijai – 17 (4 aukso, 7 sidabro, 6 bronzos) ir Suomijai – 11 (4 aukso, 4 sidabro ir 3 bronzos).

Lietuvos sportininkai pirmą kartą olimpinėse žaidynėse dalyvavo tų pačių metų vasarą Paryžiuje.

Olimpinėje paraiškoje Lietuva buvo įrašiusi septynias sporto šakas: boksą, dviračių sportą, fechtavimąsi, futbolą, imtynes, gimnastiką ir sportinį šaudymą.

Tačiau sportininkai buvo pasiųsti tiktai į futbolo ir plento dviračių varžybų rungtynes.