„Galvojau, kad viskas bus ne taip ir pati pradžia prieš „Aris“, buvusią Eurolygos komandą, mums daug žadėjo, gerą ateitį. Gaila, kad truputėlį neįvertinome varžovų. Galbūt labiau neįvertinome situacijos, kad vakarą prieš žaidėme prieš „Aris“ ir buvo įtemptos rungtynės, o kitą dieną žaidėme su komanda, kuri prieš tai mačo neturėjo.

Tai buvo esminė problema vien dėl to, kad nebeturėjome tokios energijos, kokia paprastai pasižymime. Tai lėmė, kad labai prastai pradėjome rungtynes ir sakyčiau buvo neblogai tai, jog iš 21 taško deficito sugebėjome grįžti į rungtynes bei likus 4 minutėms atsilikinėjome tik 5 taškais. Deja, nesugebėjome privesti rungtynių iki pergalės ir vis tik pabaigoje priešininkas buvo stipresnis.

Pasirodymą vertinu negatyviai, nes tikėjomės patekti į FIBA Europos taurę. Deja, įvyko kaip įvyko. Aišku, truputėlį pritrūko laiko, pasiruošime laiko stoka jautėsi, trūko informacijos. Daug priežasčių, bet pagrindinė, jog nesužaidėme, kaip turėjome. Nebuvo energijos, nebuvo kovingumo, kurį esame įpratę matyti. Šito mums pritrūko“, – kalbėjo treneris.

– Trečiajame kėlinyje pralaimėjote atkarpą 0:21 bei paėmėte dvi minutės pertraukėles, tačiau komandai taip ir nepavyko atsitiesti. Kas nutiko?

– Turėjau dar vieną minutės pertraukėlę, bet tikėjausi, kad tų dviejų pakaks stabilizuoti padėtį. Padariau porą keitimų, bet padėtis nesistabilizavo, buvo ilgesnė duobė. Negalėjau imti trečios pertraukėlės, nes ketvirtajame kėlinyje be minutės pertraukėlės nesinorėjo likti. Kaip ir parodė situacija, vėliau mes tą padėtį stabilizavome, grįžome į rungtynes. Deja, per didelę atkarpą suteikėme priešininkui, kad atsiplėštų. Nežinau, komanda jauna, nesužaidė eilė mūsų žaidėjų taip, kaip aš norėjau, kad jie sužaistų. Ar tai atsakomybė, ar tai nuovargis. Dar yra daug klaustukų.

– Su treneriais iki gilios nakties žiūrėjote rungtynių įrašą, analizavote nesėkmės priežastis. Kokius pagrindinius taisytinus dalykus išskirtumėte?

– Energijos trūkumas, agresija gynyboje ir perėjimas iš gynybos į greitą puolimą. Manęs tai visiškai netenkina. Nuovargiu pateisinčiau neįmestus metimus, baudas, bet negaliu pateisinti, kai tu išeini žaisti krepšinio, bet paprasčiausiai nebėgioji. Iki krepšinio yra toli, paprasčiausiai reikia bėgti pirmyn ir atgal. Reikia daugiau pastangų įdėti į asmeninę gynybą ir šiuo klausimu mes vakar nusileidome.

– Dėl nepalankios turnyro lokacijos komanda į Lietuvą grįš šeštadienį. Kaip ruošitės pirmosioms namų rungtynėms prieš Utenos „Uniclub Casino – Juventus“ komandą?

– Tai yra truputėlį problematiška, bet nemanyčiau, kad katastrofiška. Taip, būtų gerai iškart po rungtynių grįžti namo ir ruoštis, bet jei neturime galimybės, ką padarysi. Pabandysime gauti čia salę. Turime treniruoklių salę viešbutyje. Ji nėra didelė, bet į tris grupes suskirstėme žaidėjus ir jie šiuo metu sportuoja. Rytoj pabandysime padaryti dvi treniruotes. Nemanau, kad turėtų nukentėti treniruočių procesas, kadangi klubo vadovybė daro viską, jog tas procesas vyktų. Mums nėra didelio skirtumo, ar treniruotis čia, ar Lietuvoje. Svarbu, kad būtų krepšinio salė, o mums ją žadėjo duoti.