Trečiąją vietą „Betsafe-LKL“ reguliariajame sezone užėmusi „Wolves“ komanda buvo laikoma aiškia ketvirtfinalio serijos favorite. Krepšinio specialistai kone vienbalsiai prognozavo, kad jos varžovė Jonavos „CBet“ šansų iš esmės neturi, tačiau bilietą į pusfinalį iškovojo būtent Aukštaitijos komanda, vilkus įveikusi tiek svečiuose, tiek savo arenoje.

Reziumuodamas komandos sezoną, „Wolves“ prezidentas R. Kaukėnas pripažino, kad jo pabaiga nebuvo džiuginanti.

„Tikrai nemalonus sezono užbaigimas. Toks rezultatas nedžiugina mūsų visų ir pakankamai liūdna atsižvelgiant, kiek mes įdėjome darbo, kiek įdėjome pastangų, kiek įdėjome bemiegių naktų ir pasiaukojimo tiek iš administracijos, tiek iš visų žmonių, kurie vienaip ar kitaip prisideda, savanorių. Nemalonu prieš Alytaus fanus. Tenka pripažinti ir atsiprašyti jų už tokią sezono pabaigą“, – kalbėjo R. Kaukėnas

Jam pritarė klubo direktorius A. Žiauberis, kurio teigimu, prieš sezoną kelti tikslai atspindėjo turėtą biudžetą, leidusį tikėtis kur kas geresnių rezultatų.

Praktiškai visi žaidėjai žaidė žemiau savo galimybių. Kokia buvo priežastis? Peršasi mintis, kad buvo psichologinis spaudimas, su kuriuo žaidėjai nesusitvarkė.

„Nepasiekėme savo užsibrėžtų tikslų. Turėjome ambicijų, tikslai buvo logiški, vertinant biudžetą ir įdėtas pastangas. Mes save projektavome tarp LKL prizininkų, – teigė vienas klubo vadovų. – Nepasiekėme to tikslo ir vertiname šį sezoną kaip nepasisekusį. Nepateisinome mūsų fanų, vadovybės, investuotojų lūkesčių. Sezonas, mūsų akimis, turėjo atrodyti kitaip rezultato prasme.“

Paklaustas apie priežastis, nulėmusias pralaimėjimą šalies čempionato ketvirtfinalyje, R. Kaukėnas neabejojo, kad pagrindinė priežastis yra psichologinė – komanda nesusitvarkė su gautu spaudimu.

„Vieno atsakymo, vienos priežasties nėra, bet faktas, kad rezultatas nepasiektas. Praktiškai visi žaidėjai žaidė žemiau savo galimybių. Kokia buvo priežastis? Peršasi mintis, kad buvo psichologinis spaudimas, su kuriuo žaidėjai nesusitvarkė. Gal tai buvo atsipalaidavimas pradžioje, o po to, kai pamatė, kad serija slysta iš rankų, atsirado baimė, spaudimas, kuris tikriausiai atėjo iš išorės. Žaidėjai su tuo vienaip ar kitaip nesusitvarkė. Esminis faktorius buvo psichologija, – svarstė „Wolves“ prezidentas, atskleisdamas, kad po serijos pabaigos ją aptarė su visais žaidėjais ir treneriais. – Turėjome ilgą dieną. Bendravome ilgai, daug šnekėjomės. Norėjau suprasti kiekvieno žaidėjo, taip pat visų trenerių mintis, požiūrį, kas pavyko, kas nepavyko. Visi taškai, visos mintys veda link to, kad tikrai nesusitvarkė būtent su psichologija. Trūko ramybės, laisvumo, kuris buvo vienas iš pagrindinių veiksnių.“

Kovo pabaigoje šalies krepšinio pasaulį sudrebino žinia, kad „Wolves“ išsiskyrė su treneriu Rimu Kurtinaičiu. Aptardamas šį sprendimą, R. Kaukėnas pripažino, kad jis buvo rizikingas, tačiau, jo nuomone, tai padaryti buvo būtina, žiūrint į atkrintamąsias, nes ėmė matytis vis daugiau nerimą keliančių ženklų artėjant svarbiausioms sezono kovoms.

„Tuo metu, kai pakeitėme trenerį, komanda nebežaidė savo žaidimo. Tai buvo rizikingas ėjimas. Komanda atsirėmė į sieną ir tai buvo drastiškas sprendimas, noras kažkiek sukratyti komandą, kažkiek sujudinti, kad ta komanda žaistų kitaip, kad sureaguotų į esamą situaciją. Mes jautėme, kad žaidimas regresavo. Artėjant atkrintamosioms, yra labai svarbu, kad komanda jaustų progresą. Labai svarbu, kad komanda būtų auganti ir lipanti į viršų. Neramino kai kurie dalykai, kurie vyko komandoje, ir mes priėmėme sprendimą pakeisti Rimą Kurtinaitį“, – sprendimo aplinkybes aiškino „Wolves“ prezidentas, patikslindamas, kad atlikti šį veiksmą nusprendė ne jis asmeniškai, o balsuodama klubo valdyba, kuri sprendžia visus svarbius organizacijos klausimus.

Tuo metu, kai pakeitėme trenerį, komanda nebežaidė savo žaidimo. Tai buvo rizikingas ėjimas.

Tuo pačiu, komentuodamas spaudoje pasirodžiusią informaciją, neva už žaidėjų komplektaciją buvo atsakingas ir juos į komandą rinko jis pats bei krepšinio operacijų vadovas Algimantas Bružas, R. Kaukėnas atskleidė, kad kone visi komandą papildę žaidėjai joje atsidūrė tik gavus trenerio pritarimą.

„Komplektacijos nedaro vienas žmogus. Nuo pat sezono pradžios komunikavome, kad mes norime įvykdyti trenerio viziją, kad treneris įskiepytų ir žaistų pagal savo stilių,  –  sakė „Wolves prezidentas. – Todėl kiekvienas žaidėjas buvo komplektuojamas ir renkamas tik su Rimo palaiminimu. Rimas su dauguma žaidėjų kalbėjo telefonu, su jais komunikavo, rinkosi žaidėjus. Vienas žaidėjas, kurio Rimas nesirinko, yra Jeffas Tayloras. Visi kiti buvo su jo žinia“.

Kad darbas buriant komandą su R. Kurtinaičiu nebuvo sklandus, pripažino ir A. Bružas. Pasak jo, treneris atsainiai žiūrėdavo į siūlomus žaidėjus arba koncentruodavosi išskirtinai į didesnio kalibro žaidėjus, kuriuos prisikviesti į „Wolves“ komandą nepadėdavo net ir solidus žadamas užmokestis. Nenuostabu, kad, esant tokiai situacijai, komandos komplektacija vyko sunkiai.

„Principas nuo pat pradžios buvo toks, kad šį sprendimą mes atidavėme treneriui. Mūsų darbas buvo jam pateikti pasiūlymus, jis iš jų renkasi. Jis pasirinko žaidėjus, kurie jam atrodė tinkamesni. Taip vyko procesas visą sezoną. Kartais problema būdavo ta, kad mes nusiunčiame variantus jam rinktis kažkurį žaidėją, bet jis tų variantų nepasižiūri, nusitempia visas laikas. Tada mes prarandame kažkuriuos žaidėjus, kurie pasirašo sutartis su kitomis komandomis“, – pasakojo A. Bružas.

„Buvo situacijų, kai jis užsikabindavo už kažkokių labai ryškių pavardžių, pavyzdžiui, Jeremy Evanso, su kuriuo jis dirbo „Chimki“ komandoje. Mes du mėnesius jį kalbinome, siūlydami didžiulius pinigus ir visą kitą, bet rezultate praradome daug labai gerų žaidėjų dėl to, kad tiesiog Rimas nenorėjo į kitus variantus žiūrėti ir galiausiai atsidūrėme situacijose, kur turėjome laukti, kol pasibaigs kažkokios lygos ar čempionatai, kad atsilaisvintų kiti žaidėjai, kurie jau pradėjo sezonus su kitomis komandomis, – aiškino krepšinio operacijų vadovas. – Todėl ta mūsų vidurio puolėjo pozicijos komplektacija labai užsitempė, nes turėjome laukti, kol atsiras žaidėjai, galintys išeiti iš savo komandų. Taip atsitiko su Ericu Buckneriu, kuris galiausiai tiko ir mes jį pasikvietėme.“