Apie tai kulinarijos laidų vedėjos Beatos Nicholson internetu transliuotos takų vakarienės metu kalbėjo kognityvinės ir elgesio terapijos specialistas, šeimų, porų ir tėvystės konsultantas, lektorius Vaidas Arvasevičius.

Taisyklės itin naudingos

"Viskas prasideda nuo to, kad tėtis ir mama valgo kartu – ne vienas virtuvėje, kitas prie televizoriaus. Jie skiria maistui atskirą vietą, laiką ir užtikrina tam tikrą šio buvimo drauge kokybę. Tai reiškia, kad šeima valgo tik tam tikroje vietoje. Negali būti niekur kitur lėkštės su maistu kaip tik virtuvėje ar valgomajame. Tai gali būti nelengva įgyvendinti ir prireiks laiko – vaikai nuolat norės išsmukti, pavyzdžiui, filmuko pasižiūrėti. Suaugusieji taip pat gali rasti argumentų, kad dabar rodo svarbias rungtynes ar žinias, tačiau būtina išlaikyti discipliną", – pabrėžia V.Arvasevičius ir atkreipia dėmesį, jog pirmiausia jos turi laikytis patys suaugusieji, o jų pavyzdžiu seks ir vaikai.

Bendrų vakarienių metu ne tik valgoma sutartoje vietoje, bet ir laikomasi taisyklių. Viena svarbiausių – vakarienės metu neturėtų veikti televizorius, šalia neturi būti telefonų, planšečių, kompiuterių.

"Visas dėmesys turi būti skirtas maistui ir vienas kitam. Jei atsiranda trečias dėmesio stimulas ar dėmesio reikalaujantis objektas, kaip išmanusis telefonas ar filmukas per televizorių, mes liaujamės įsisąmoninti valgymo procesą. Smegenys vienu kartu negali aprėpti dviejų svarbių komponentų, t.y., kas vyksta planšetėje ar televizoriuje ir kas vyksta su kūnu valgant", – paaiškina V.Arvasevičius.

Virtuvė – taikos vieta

Maistas nėra vien tik vitaminų, mineralų, angliavandenių, riebalų, baltymų ir elektrolitų kratinys – tai yra kvapas, temperatūra, konsistencija, skoniai.

"Prieskoniai, kuriais pagardintas maistas, žaidžia mūsų skonio receptoriais ir mums suteikia pasitenkinimą – išsiskiria tam tikrų medžiagų, pavyzdžiui, dopamino. Kas atsitinka, jei valgome ir kartu naudojamės telefonu, planšete ar kompiuteriu? Be jų nebegalime valgyti, nes maistas yra silpnesnis dirgiklis nei išmanieji įrenginiai. Iš jų gauname didesnį pasitenkinimą nei iš maisto, – pabrėžia V.Arvasevičius. – Taip ne tik maistas, bet ir valgymas kartu tampa antraeiliu dalyku. Mes sėdime kartu, bet nesame kartu, nes mūsų dėmesys kitur. Nesimėgaujame maistu ir tik laiko klausimas, kada žmonės liausis valgę kartu."

Vakarienė – tai metas, kai visi geri. Geri vaikai, geri tėvai, geros žmonos, geri vyrai, kai jie dalijasi džiaugsmu, kad yra kartu, o ne atvirkščiai.

Kita svarbi taisyklė, kurios derėtų laikytis bendrų vakarienių metu: valgomasis, virtuvė yra taikos vieta. "Jei norime valgymą šeimoje išlaikyti kaip ritualą, privalome užtikrinti tokią jo kokybę, kad vaikai norėtų valgyti kartu. Tai turėtų būti tas momentas, kuriuo jie gali pabėgti nuo visų negandų, kai jiems saugu ir malonu visokeriopai valgyti kartu", – sako tėvystės konsultantas.

Jis primena, kad valgant reikia vengti priekaištų, nesėkmių aptarimo, pasiaiškinimų, pasiteisinimų, niekas neverčiamas gintis. "Valgymo metas yra netinkamas kalbėti apie tai, ką žmonės daro ne taip, ką dukra ar sūnus padarė ne taip, pavyzdžiui, kodėl ji ar jis gavo žemą įvertinimą mokykloje", – sako V.Arvasevičius.

Nauda: šeimos santykių specialistas V.Arvasevičius primena, kad bendrai valgant svarbu gauti ne tik skanaus maisto, bet ir gerų emocijų.

Būtini argumentai

Jei jau neišvengiama pokalbio apie vaikų mokslą, šeimos santykių žinovas ragina valgant kartu geriau kalbėti apie tai, kas pasisekė, pasidžiaugti, pasigėrėti tuo, ką vaikas atliko, kokį projektą įgyvendino, kokį gerą įvertinimą gavo.

"Valgio metu mes turime ryti skanaus maisto ir skanių emocijų bei psichologinio pasitenkinimo kąsnius. Tai gali būti įdomūs tėčio susitikimai, nutikimai jaunystėje, smagios mamos istorijos, apžvalga to, kas gražaus ir įdomaus vyksta aplinkui", – sako V.Arvasevičius.

Pasak jo, kančios aplinkui yra gana daug ir sunkumai, konfliktai, nesutarimai dėl mokslų, santykių, tvarkos turi būti aptariami atskirai. "Vakarienė – tai metas, kai visi geri. Geri vaikai, geri tėvai, geros žmonos, geri vyrai, kai jie dalijasi džiaugsmu, kad yra kartu, o ne atvirkščiai", – pabrėžia psichologas.

V.Arvasevičius primena, kad kviečiant vaikus, ypač paauglius, vakarieniauti kartu, svarbu jiems pateikti argumentus, kodėl tai svarbu.

"Mes kartais tiesiog pasakome tik tiek, kad vakarieniausime kartu. O kodėl vaikai turėtų tai daryti? Jie užduoda šiuos klausimus. Juos galima aptarti vakarienės metu, nes tai nėra kritika ar kažkas neigiamo. Atsakyti galima paaiškinant, kad mes esame šeima, norime sustiprinti mūsų šeimos saitus, mums gera būti kartu, tai kelia džiaugsmą, nes per dieną pasiilgome vieni kitų", – pataria šeimos santykių specialistas.

"Argumentuojant pirmiausia turime suteikti vaikams galimybę rinktis – valgyti ar ne drauge, būti vienokiems ar kitokiems, tačiau yra riba, kai vaikams galite pasakyti, kad apgailestaujate, bet jie neturi kito pasirinkimo", – sako V.Arvasevičius.

Vaidmenų žaidimas

Vaikai yra nepajėgūs nuspręsti, kaip gyventi, nes jie daugelį dalykų praleidžia pro akis, daugiausia siekia malonumo, linksmybių, bendravimo su draugais. Nors gali atrodyti, kad draugystė tarp vaikų labai graži, daug su vaikais dirbantis psichologijos specialistas atkreipia dėmesį, jog ji gali ir skaudinti.

"Priešingai nei draugai – tėvai, išskyrus kraštutinius atvejus, neišduos, supras, priims. Per vakarienę mes galime pakviesti vaikus pabūti su mumis, kad dar ir dar kartą parodytume, jog esame jų pusėje, kad juos gerbiame, įsiklausome, laikome reikšmingais. Toks kreditas vaikams gali juos paskatinti labiau dalytis savo nuomone su mumis, išsakyti savo sunkumus, bet mes pirmi turėtume žengti tą žingsnį. Valgomojo stalas yra ta vieta, kur mes vaikams parodome, kad mums svarbus ryšys su jais ir mes norime juos apsaugoti – nenorime jų kontroliuoti, atimti jų sprendimų, jų draugų – tiesiog norime būti drauge, ir tai jiems patiems naudinga", – sako V.Arvasevičius.

"Norėdami sustiprinti šeimos narių svarbą, galime naudotis tokiu principu, kai valgyti pradeda pats vyriausias šeimos narys arba svečias, net jeigu svečias yra vaikas. Tai labai įdomus ir užkrečiantis vaidmenų žaidimas, vaikams nejučiomis perteikiantis žinutę, kaip galime parodyti pagarbą vyriausiajam arba svečiui. Teisė valgyti pradėti pirmam gali pereiti ir tam, kuris tą dieną išgyveno ypač reikšmingą įvykį, patirtį, ir šią teisę perleidžia vyriausias arba svečias", – dar vienu pavyzdžiu apie bendravimą prie vakarienės stalo pateikia šeimų, porų ir tėvystės konsultantas.

Pasak V.Arvasevičiaus, taip pat visiems šeimos nariams iki pat mažiausio pagarba parodoma tuo, kad valgyti pradedama tik visiems susirinkus prie stalo: "Įpratus taip daryti, atsiranda ir įsipareigojimas paskubėti į pietus ar vakarienę, nes mes esame laukiami ir nuo mūsų kiekvieno priklauso, kada kiti galės valgyti."