1. Skirkite asmeninio laiko sau

Pasak V. Ivanauskaitės, norint palaikyti gerą psichologinę sveikatą, svarbu nepamiršti skirti laiko sau, atkreipti dėmesį į asmeninius poreikius ir užsiimti maloniomis veiklomis.

„Raskite laiko atsipalaiduoti, leiskite sau mėgautis veiklomis, kurias mėgstate, ar tiesiog praleiskite laiko su artimaisiais. Asmeninis laikas yra ne tik malonumas, bet ir būtina priemonė valdyti stresą ir išlaikyti emocinį atsparumą“, – pataria psichologė.

2. Palaikykite darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą

Daugelis žmonių vengia nusistatyti konkrečias ribas tarp darbo ir asmeninio gyvenimo, ignoruodami šios pusiausvyros svarbą. Po darbo valandų daugelis dirba namuose, negeba atsiriboti nuo technologijų, tikrindami su darbu susijusią informaciją bet kuriuo paros metu. Ribų nebuvimas gali išsekinti ir apsunkinti kasdienį gyvenimą.

„Kiekvienas gali susikurti sveiką gyvenimo ritmą, nustatydamas aiškias ribas tarp darbo ir asmeninio gyvenimo. Tai ne tik leis išvengti perdegimo, bet kartu ir užtikrins, kad tiek darbui, tiek asmeniniam gyvenimui būtų skiriama pakankamai energijos ir dėmesio“, – sako ji.

3. Praktikuokite streso valdymo metodus

Stresas yra neišvengiama kasdienybės dalis, tačiau svarbu gebėti veiksmingai į jį reaguoti. V. Ivanauskaitė teigia, kad norint valdyti stresą galima išmokti, pavyzdžiui, praktikuoti kvėpavimo pratimus, užsiimti meditacija.

„Streso valdymo metodai – naudingi įgūdžiai, kuriais gali pasinaudoti kiekvienas, norintis geriau kontroliuoti savo emocijas ir įveikti stresą kasdieniame gyvenime. Kiekvienas gali atrasti sau tinkamų ir priimtinų streso valdymo metodų, kurie atitiks individualius poreikius ir padės suformuoti sveiką požiūrį į gyvenimo iššūkius“, – sako  psichologė.

4. Darykite trumpas pertraukėles darbo metu

Pertraukos yra neišvengiama efektyvaus darbo dalis. Darydami trumpas pertraukas darbo dienos metu galite pagerinti savo produktyvumą, todėl V. Ivanauskaitė siūlo nepamiršti atsitraukti nuo darbo ir trumpam pailsėti.

„Leiskite sau trumpai pailsėti – skirkite laiko pasivaikščioti ar užsiimkite jus atpalaiduojančia veikla. Pertraukos ne tik suteiks energijos, bet ir padidins darbo produktyvumą“, – teigia V. Ivanauskaitė.

5. Ieškokite profesionalios pagalbos

Jei susiduriate su iššūkiais, jaučiate, kad patiems pasirūpinti savo psichologine sveikata tampa sudėtinga, nebijokite kreiptis pagalbos į specialistus. V. Ivanauskaitė pabrėžia, kad kartais nerimą ar stresą sunku įveikti vieniems, tad specialistų pagalba gali būti labai vertinga.

„Psichologinė sveikata reikalauja nuolatinės priežiūros. Kartais galite jaustis bejėgiai įveikti susidariusius sunkumus, tačiau bendradarbiavimas su profesionalais gali padėti rasti sprendimų, kurie pagerins jūsų psichologinę sveikatą“, – sako ji. Nebijokite kreiptis pagalbos, jei to reikia. Tai gali būti pirmasis žingsnis link geresnės savijautos.

6. Puoselėkite draugystes

Kurkite socialinius ryšius su aplinkiniais, aktyviai bendraudami ir dalyvaudami įvairiose veiklose. Psichologai rekomenduoja dalyvauti įvairiuose bendruomenės renginiuose, užsiimti savanoriška veikla. Tai leis jums įgyti naujų įgūdžių, užmegzti draugysčių, ugdyti empatiją. Šios veiklos ne tik skatina bendruomeniškumą, bet prisideda ir prie asmeninio augimo. sumažina streso lygį.

Pasak V. Ivanauskaitės, aktyvus dalyvavimas socialinėse veiklose ne tik suteiks emocinė paramos, bet kartu sumažins izoliacijos jausmą.

„Ryšiai su artimaisiais, draugais stiprina mūsų psichologinę būseną. Neabejoju, kad artimų santykių puoselėjimas su aplinkiniais – emocinės gerovės investicija“, – sako V. Ivanauskaitė.

7. Atvirai bendraukite

Pasak V. Ivanauskaitės, ypač svarbu savo elgesiu kurti pozityvią darbo aplinką, kurioje skatinamas atviras bendravimas psichologinės sveikatos klausimais.

„Skatinkite vieni kitus ieškoti pagalbos, rodykite supratingumą savo kolegoms, kad susidariusius sunkumus įveiktumėte lengviau. Tik nuolatinis bendradarbiavimas, palaikymas padės sukurti palankią darbo aplinką“, – sako ji.

8. Išsikelkite realius tikslus

Siekiant sumažinti nuovargį, didinti motyvaciją ir pasitikėjimą savimi, būtina išsikelti realius tikslus, suskirstant užduotis į mažesnes ir nustatant jų svarbą.

„Išsikelkite realius tikslus: susiskirstykite užduotis į mažesnes užduotis, pasiekiamus tikslus ir prioritetus pagal svarbą ir skubumą. Realių lūkesčių nusistatymas padeda sumažinti pervargimo jausmą, didina motyvaciją ir pasitikėjimą savimi“, – teigia V. Ivanauskaitė.

9. Paskirkite sau psichologinės sveikatos dieną

Pastebėję pervargimo požymių nedvejokite – pasiimkite pertrauką nuo darbų ir skirkite laiko savo psichologinės sveikatos gerinimui. Pasak psichologės, tai padės atgauti pusiausvyrą, pailsėti ir, svarbiausia ֪– sustiprinti psichologinę sveikatą.

„Svarbu rūpintis savimi – tiek fiziniu kūnu, tiek psichologine sveikata. Psichologinės sveikatos diena padės atsipalaiduoti, atsikratyti neigiamų minčių ir sumažins stresą“, – teigia V. Ivanauskaitė.

10. Rūpinkitės miego kokybe

Protinei sveikatai palaikyti labai svarbi ir miego kokybė. Pasak V. Ivanauskaitės, reikėtų įsitikinti, kad kasnakt miegate nuo 7 iki 9 valandų, laikydamiesi nuoseklaus miego grafiko.

„Miego kokybė tiesiogiai veikia mūsų protinę sveikatą ir produktyvumą. Tik kokybiškas miegas suteikia jėgų smegenų veiklai atsistatyti ir veikti visu pajėgumu. Tinkamai pailsėjus pagerėja protinė veikla, nuotaika ir koncentracija“, – sako ji.