Kai kurie žmonės girdi spalvas ir ragauja žodžius: mokslininkai atskleidė šio reiškinio paslaptį

Kas yra sinestezija?

Sinestezija – tai neurologinis reiškinys, kai vieno jutimo (pavyzdžiui, klausos) stimuliacija automatiškai sukelia kito, paprastai nesusijusio, jutimo (pavyzdžiui, regos ar skonio) reakciją. Tai suteikia žmonėms papildomų potyrių, kurių kiti niekada nepatiria.

Žmonės, turintys šį gebėjimą, vadinami sinestetais. Nors kai kurie tyrimai rodo, kad tai dažniau pasitaiko moterims, tai gali lemti tiek genetika, tiek specifinis tyrimų pobūdis.

Sinestezijos formos

Šis reiškinys pasireiškia labai įvairiai:

• Audiovizualinė sinestezija: garsai žmogui sukelia spalvotus vaizdus ar geometrines figūras.

• Grafemų-spalvų sinestezija: skaitant arba galvojant apie raides ir skaičius, jie visada turi konkrečias spalvas.

• Audio-taktilinė forma: žmogus jaučia fizinį prisilietimą girdėdamas tam tikrus garsus. Taip pat egzistuoja „veidrodinio prisilietimo“ forma, kai žmogus jaučia taktilinį pojūtį matydamas, kaip liečiamas kitas asmuo.

Šie pojūčiai yra nekontroliuojami, atsiranda savaime ir paprastai išlieka nepakitę visą gyvenimą. Pavyzdžiui, jei sinestetui raidė „A“ yra raudona, ji tokia išliks ir po 20 metų. Tai nėra liga ar sutrikimas – tai tiesiog kitokia smegenų „instaliacija“, kuri netrukdo gyventi, o kartais net padeda.

Kodėl atsiranda sinestezija?

Tiksli priežastis vis dar diskutuotina, tačiau dominuoja dvi pagrindinės hipotezės:

1. Daugiau jungčių smegenyse: Pagal kryžminės aktyvacijos teoriją, sinestetai turi daugiau neuroninių jungčių tarp skirtingų smegenų sričių. Vystymosi metu jų smegenyse neįvyksta pilnas sinapsių „genėjimas“ (procesas, kai pašalinamos nereikalingos jungtys), todėl, pavyzdžiui, už raidžių atpažinimą atsakinga sritis lieka tiesiogiai susieta su spalvų suvokimo centru.

2. Smegenų veiklos skirtumai: Kita teorija teigia, kad sinestetų smegenų struktūra tokia pati kaip visų, tačiau jų jungtys yra kur kas aktyvesnės. Mes visi tam tikru mastu deriname pojūčius (pvz., pamatę pilką bananą, smegenys „prisimena“ geltoną spalvą), tačiau sinestetų atveju šie procesai yra neįtikėtinai stiprūs ir automatiški.

Sinestezija ir kūrybiškumas

Dailininkas Vasilijus Kandinskis ar dainininkė Lorde – tik keli pavyzdžiai garsių žmonių, kurie pasaulį jaučia per sinesteziją. Australijoje atliktas tyrimas parodė, kad net 24 proc. sinestetų dirba kūrybinėse srityse (mene, muzikoje, dizaine), kai bendroje populiacijoje šis skaičius nesiekia nė 2 proc.

Sinestetai geba neįprastais būdais derinti idėjas, pasižymi geresne atmintimi ir lakiu vaizduotiniu mąstymu. Šis reiškinys mums primena, kad realybė nėra standartizuota – ji yra tiek turtinga, kiek leidžia mūsų smegenys.