Pereiti į pagrindinį turinį

Kas dešimtas vaikas Lietuvoje turi polinkį į anoreksiją: taip sprendžia problemas?

2024-04-16 13:21
DMN inf.

Kas dešimtas vaikas Lietuvoje turi polinkį į anoreksiją. Tokius skaičius atskleidė kasmetė vaikų sveikatos patikra. Ekspertai aiškina, kad taip dalis vaikų elgiasi sąmoningai – badu ir kitaip žalodami save sprendžia įvairias problemas. Kaip atpažinti, kad jūsų atžala išgyvena tokių sunkumų, ir kaip jam padėti, LNK papasakojo psichoterapeutė psichologė Veronika Lakis.

Kas dešimtas vaikas Lietuvoje turi polinkį į anoreksiją: taip sprendžia problemas?
Kas dešimtas vaikas Lietuvoje turi polinkį į anoreksiją: taip sprendžia problemas? / Freepik.com nuotr.

– Jeigu pas vaiką pamatome ant rankos įbrėžimą, jis gali sakyti, kad tai rezultatas žaidimo su gyvūnais ar aktyvaus laisvalaikio, bet tikriausiai neturėtume neigti, kad vaikai sąmoningai žaloja save?

– Dažniau paauglystė yra tas laikas, kai pradeda save žaloti sąmoningai. Bet taip, ši problema egzistuoja.

– Kokios to priežastys?

– Iš tikrųjų, priežasčių yra labai įvairių. Viena iš jų – savižalą vaikai, jaunuoliai, paaugliai naudoja kaip būdą išreikšti agresiją, pyktį. Kartais pyktis gali būti kam nors kitam, bet jie jį nukreipia į save, kaip savęs baudimą. Kita priežastis gali būti, kad apskritai jaučia labai daug jausmų, daug skausmo. Tai sunku išreikšti ir su tuo išbūti, todėl būtent savižala tampa iškrova. Kita priežastis – kai kurie jaunuoliai patiria būseną, kai apskritai sunku save pajausti, jie jaučia tuštumą ir fizinis skausmas padeda apibrėžti, ar aš ką nors jaučiu. Šios priežastys yra dėl ko pradedama save žaloti, o problemų, kurios tą savijautą sukelia, gali būti labai įvairių.

– Ar viena iš problemų gali būti internetas? Ar galime besti pirštu į socialinius tinklus? Nes ir jūsų kolegos mokslininkai kalba, kad vaikai šiuo metu praleidžia neribotą laiką socialiniuose tinkluose, jie patiria didesnį vienišumą, daugėja agresijos atvejų.

– Taip, kaip ir minėjau, problemų gali būti įvairių. Socialinių įgūdžių trūkumas, vienišumas, depresiškumas, nerimastingumas, patyčios, taip pat ir socialinėje erdvėje, gali prisidėti prie viso to. Dar kas specifiška internetui, kad jeigu, pavyzdžiui, jaunuoliai domisi, žiūri ir atranda kokių nors grupių, kuriose kalbama apie savižalą ir jei jose apie tai kalbama pozityviai arba romantizuotai, tai irgi prisideda prie didesnio savižalos masto.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

 

 

– Buvo paskelbti profilaktinių mokinių sveikatos patikrinimų rezultatai. Skelbta, kad kas dešimtas moksleivis turi per mažą svorį, anoreksiją, o kas penktas yra nutukęs. Šie skaičiai stebina medikus, kai kurie beda pirštu į COVID-19, sako, kad iš to kilo visos problemos.

– Pandemijos pasekmės jaunuolių psichikos sveikatai tikrai yra ilgalaikės ir tikrai galime matyti sąsają su įvairiais paūmėjimais. Ir laikas, praleidžiamas prie ekranų, socializacijos trūkumas ir pan. tikrai prisideda prie to.

– Kaip atpažinti, kad vaikas turi valgymo sutrikimą, kad jam reikėtų padėti?

– Iš tikrųjų yra labai daug faktorių, kurie priveda prie valgymo sutrikimų. Apskritai kultūra, kaip kalbama apie maistą, apie kūną, ypač paauglystės laikotarpiu, yra labai svarbu ir rekomenduojama kuo mažiau kaip nors komentuoti ypač paauglių besikeičiančius kūnus, nes tai yra labai jautri tema. Tai gali būti sunku pamatyti. Tiek savižala, tiek valgymo sutrikimai yra labai rimta ir tikrai reikia reaguoti.

– Kaip reaguoti? Kaip nesugadinti santykio su vaiku? Nes turbūt priėjus ir pasakius: matau pas tave įbrėžimų ar randų, vaikas neprisipažins, kad save žaloja.

– Nebūtinai. Pastebėjus svarbu reaguoti ramiai, nors tai gali būti gana sunku. Labai svarbu, kad jei patys jaučiame, kad labai pykstame ar susijaudiname, geriau yra iš pradžių pasikalbėti, pasitarti su kitu suaugusiuoju patiems, pavyzdžiui, paskambinti į Tėvų liniją ar parašyti laišką, kad truputį pačiam nurimti. Svarbu pokalbio su vaiku metu reaguoti gana ramiai, negąsdinti jo, neužsipulti, nes tada jis atsitraukti ir užsisklęsti.

Jei jus paveikė perskaityta informacija, šiais kontaktais galite kreiptis pagalbos:

Skubi pagalba 112

Pagalba galvojantiems apie savižudybę arba ieškantiems pagalbos artimajam

Svetainėje pateikiama informacija yra trumpa, atsižvelgiant į konkrečius kiekvienos tikslinės grupės poreikius

www.tuesi.lt

Pagalba ir aktuali informacija nusižudžiusiųjų artimiesiems

Nemokamos savitarpio pagalbos grupės įvairiuose miestuose

www.artimiems.lt
Patikima informacija apie emocinę sveikatą ir psichologinę pagalbą www.pagalbasau.lt

Psichologinių krizių pagalbos centras

Psichologinių krizių valdymo paslaugos teikiamos asmenų grupėms įvykus kriziniam įvykiui, kai ūmiai pasireiškia psichologinė krizė

1815 (I–V 9.00–19.00 val., VI 9.00–15.00 val.)

https://www.hi.lt/psichologiniu-kriziu-pagalbos-centras-tel-1815/

Krizių įveikimo centras (individualios psichologo konsultacijos gyvai, per Skype ar Messenger)

Mūsų savanoriai psichologai, psichoterapeutai šešias dienas per savaitę budėjimų metu teikia skubią psichologinę pagalbą sudėtingas gyvenimo situacijas išgyvenantiems žmonėms

www.krizesiveikimas.lt

+370 640 51555

Antakalnio g. 97–47, Vilnius (I–V 16.00–20.00 val., VI 12.00–16.00 val., švenčių dienomis ir sekmadieniais nedirba)

Asmens sveikatos priežiūros specialistams ir sveikatos mokslų studentams prieinamos nemokamos, konfidencialios ir operatyvios emocinės ir psichologinės pagalbos tinklas

Medo.lt

+370 606 07205

Susidūrus su registracijos anketos gedimais

Rašyti el. Laišką

Jaunimo linija 
Emocinė parama jaunimui, budi savanoriai konsultantai

+370 800 28888 (visą parą kasdien)

Pokalbiai internetu
I–VI 18.00–00.00 val.

Vaikų linija 
Emocinė parama vaikams, budi savanoriai konsultantai, profesionalai

116 111 (I–VII 11.00–23.00 val.)

Pokalbiai internetu
I–V 17.00–23.00
Registruotis ir rašyti
Atsako per 24 val.

Linija „Doverija"
Emocinė parama paaugliams ir jaunimui rusų k., budi savanoriai konsultantai

+370 800 77277 I–VII (kasdien) 16.00–19.00 val.

 

Vilties linija 
Emocinė parama suaugusiesiems, pagalbą teikia savanoriai ir psichikos sveikatos specialistai

116 123 (visą parą kasdien)

Pokalbiai internetu
I–V 17.00–20.00 val.
Rašyti el. laišką
Atsako per 3 darbo dienas

Pagalbos moterims linija 
Emocinė parama moterims, pagalbą teikia savanoriai ir psichikos sveikatos profesionalai

+370 800 66366 (visą parą kasdien)
Rašyti svetainėje (kiekvieną dieną 17.00–22.00 val.)
Rašyti el. laišką

Atsako per 24 val.

Mamos linija

Mamoms, kurios ieško emocinės pagalbos anonimiškai

Telefonas laikinai nepasiekiamas į laiškus atsakoma (I-IV 10.00–20.00 V iki 18.00)

Rašyti el. laišką

Ankstukų pagalbos linija

Nemokama psichologinė pagalba

+370 612 03 800 (I–VII 00:00–24:00)

Rašyti laišką

Vyrų linija
Emocinė parama vyrams, telefonu konsultuoja specialistai

+370 670 00027 (I–V 10.00–14.00 val.)

Rašyti laišką
Atsako per 72 val.

Pagalbos vyrams linija „Nelik vienas"

+370 604 11119 (I–VII,18.00–22.00 val.)

Rašyti laišką

Atsako per 72 val.

Tėvų linija

Emocinė parama tėvams, pagalbą teikia psichologai

+370 800 90012 (I–V 9.00–13.00 val. ir 17.00–21.00 val.)

Rašyti laišką

Konsultacija suteikiama per 7 darbo dienas

Sidabrinė linija
Emocinė parama senjorams, pagalbą teikia profesionalūs konsultantai, reguliariai bendrauja savanoriai ir kiti senjorai

Prireikus pagalbos, jaučiant poreikį būti išklausytam, ar tiesiog norint susirasti bendramintį nuolatiniam bendravimui telefonu, nedvejodami skambinkite nemokamu telefonu

+370 800 80020 (I–V 8–22 val., VI–VII 11–19 val.)

Skambučiai šiais numeriais yra nemokami. Skubi psichologinė ar psichinė pagalba psichikos sveikatos centre visada suteikiama be eilės.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų