Tai rodo Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (NTAKD) 2020 m. rudenį atlikto aukštųjų mokyklų studentų tyrimo rezultatai. Jame iš viso dalyvavo 2412 studentų.

Daugiau nei ketvirtadalis studijuojančių jaunuolių nebuvo patenkinti savo sveikata. Daugiau nei trečdalis jų dažnai jautė nervinę įtampą, susirūpinimą, jiems dažnai buvo sunku susikaupti. Beveik trečdaliui iš jų dažnai buvo sunku užmigti ar prastai miegojo, nenorėjo nieko veikti, jautė apatiją. 28 proc. studentų dažnai jautėsi liūdni, prislėgti, 26 proc. – vieniši, o 22 proc. – dažnai buvo irzlūs, blogos nuotaikos. Sąlyginai nemaža dalis (13 proc.) studentų dažnai patyrė panikos priepuolius. Net 28 proc. studentų nurodė, kad kuriuo nors gyvenimo laikotarpiu galvojo apie savižudybę.

Be to, net 23 proc. tyrime dalyvavusių studentų nurodė, kad jų savijauta pablogėjo 2020 m. pavasarį įvesto karantino metu.

NTAKD direktoriaus prof. dr. Renaldo Čiužo teigimu, studentų savijauta ir gerovė kelia nerimą ir susirūpinimą. Iš tyrimo rezultatų matyti, kad aukštosiose mokyklose studijuojantiems jaunuoliams stinga streso įveikos ir miego higienos įgūdžių.

„Net sulaukus studijų amžiaus svarbu formuoti sveikatai palankius streso įveikimo bei kitus socialinius emocinius įgūdžius. Ypač svarbu ugdyti tinkamus miego įpročius, nes kokybiškas miegas – geros emocinės savijautos pagrindas. Be to, tai gali padėti išvengti ne tik tiesioginių psichikos sveikatos problemų, bet ir rizikingų, sveikatai žalingų streso įveikimo ar kitų problemų sprendimo būdų. Pavyzdžiui, psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo, siekiant sumažinti stresą, nerimą ar tiesiog lengviau užmigti“, – sako NTAKD vadovas.

Tyrimas taip pat parodė, kad studentai dažniau rinkosi vartoti psichoaktyviąsias medžiagas dėl raminančio, o ne stimuliuojančio jų poveikio. Siekdami sumažinti dėl studijų patiriamą stresą, atsipalaiduoti, lengviau užmigti, per pastaruosius metus trečdalis respondentų nurodė būtent šiuo tikslu vartoję alkoholį ir nikotino turinčius gaminius, 13 proc. – receptinius vaistus, o 8 proc. – narkotikus.

Siekdami pagerinti studijų rezultatus, padidinti produktyvumą, darbingumą, motyvaciją atlikti užduotis beveik pusė studijuojančių jaunuolių vartojo energinius gėrimus ir kitus kofeino turinčius produktus. 23 proc. jų šiuo tikslu vartojo nikotino turinčius gaminius ir 11 proc. – alkoholį. Net 8 proc. studentų būtent dėl to vartojo receptinius vaistus, o 4 proc. – narkotikus.

Pastebima, kad psichoaktyviąsias medžiagas vartoję studentai dalį sveikatos ir gerovės rodiklių įvertino ženkliai prasčiau nei jų nevartoję. Ypač tie, kurie psichoaktyviąsias medžiagas vartojo norėdami sumažinti dėl studijų patiriamą stresą, atsipalaiduoti ar tiesiog lengviau užmigti.

Nedidelė dalis (6-9 proc.) tyrime dalyvavusių studentų nesutiko, kad šeima ir draugai juos supranta bei palaiko, o 11 proc. nežinojo, kur reikėtų kreiptis pagalbos iškilus sunkumams. Be to, dalis respondentų papildomai išsakė poreikį, kad turėtų būti didinamas psichologinės pagalbos prieinamumas studijuojančiam jaunimui.

Tad labai svarbu aktyviau ir tikslingiau informuoti studentus apie psichologinės pagalbos galimybes, įstaigas, kurių specialistai teikia tokią pagalbą, taip pat telefonines pagalbos linijas, kurios sudaro galimybes greitai ir nemokamai gauti konsultacijas ir patarimus iškilus sunkumams. Be abejo, svarbu įvertinti, ar tokių paslaugų Lietuvoje pakanka, ar jos lengvai pasiekiamos, prieinamos ir pakankamai patrauklios studentams, kad jie kreiptųsi pagalbos.