Koučingo specialistė Smiltė Juraitė pataria dažniau pagalvoti apie santykių pradžią: „Žmonės krinta vienas kitam į glėbį, dar neturėdami minčių apie tai, kad kažkada susilauks vaikų. Įsimylime dėl kitokių dalykų ir, įsivyravus pokyčiams, reikia tuos dalykus prisiminti.“

Atsiradęs vaikas sukelia perversmą

Nėra nekintančių dalykų, todėl keičiasi ir žmogus, su kuriuo gyvenama, sako lektorius R. Juraitis. Kaip teigia jis, perversmą poros gyvenime padaro atsiradęs vaikas: „Mažylio atėjimas – didžiulis džiaugsmas, bet vaikas tampa pasaulio centru, aplink kurį viskas ima suktis. Reikia pradėti kitaip organizuotis veiklą, darbus. Santykiai jau nebe dviejų žmonių, o trijų ar daugiau... Manau, kad pastovus buvimas pokyčiuose ir sugebėjimas su tuo susitvarkyti – vienas didžiausių gyvenimo iššūkių.“

Pasak S. Juraitės, viena iš problemų, su kuria susiduria šeimos atsiradus vaikams, – pasikeitęs moters vaidmuo. „Moteris susikoncentruoja į motinos vaidmenį, sumažėja buvimo žmona ir partnere savo vyrui. Žinoma, pirmais metais motina itin reikalinga mažyliui – ji geriausiai žino, kas kūdikiui patinka ir pan. Tačiau dažnai dėl to tėtis nustumiamas į neaiškią vietą. Vyras jaučiasi atstumtas ir nežino, kur jis yra“, – tvirtina pašnekovė.

R. Juraitis įsitikinęs, kad, susidūrus su sunkumais poroje, svarbiausia nuolatos kalbėtis: „Jei vyras jaučiasi atstumtas, jis turi pasakyti – brangioji, jau beveik pamiršau laiką, kai būdavome dviese. Net kai atsiranda vaikai, reikia susiorganizuoti bent 10–20 minučių pabūti tik dviese, išgerti arbatos, pasikalbėti apie dalykus, nesusijusius su vystyklais ir pan. Kalbėjimasis – pagrindinis vaistas esant bet kokiai problemai.“

Santykiai – tarsi bendras verslas

S. Juraitė tikina, kad vyras ir moteris neturi užmiršti, kad jie – du žmonės, kažkada įsimylėję vienas kitą. „Žmonės krinta vienas kitam į glėbį, dar neturėdami minčių apie tai, kad kažkada susilauks vaikų. Įsimylime dėl kitokių dalykų ir, įsivyravus pokyčiams, reikia tuos dalykus prisiminti. Atsiranda vaikai, kiti rūpesčiai, rutina, ligos. Reikia sąmoningai stengtis kalbėtis ir kito paklausti – kaip tu? Kas mus jungia? Ką galime dėl mūsų padaryti?“, – pataria lektorė.

R. Juraitis šeimoje vykstančius procesus palygina su verslu: „Versle visuomet išsikeliami tikslai ir judama link jų, yra strategijos, komandos. Jei perkeltume verslo modelį į šeimą, kas būtų tikslas? To neįmanoma sužinoti nesikalbant. Kartais kiekvienas poroje tikslą įsivaizduoja skirtingai. Tačiau į priekį galima judėti net žmonėms, skirtingai įsivaizduojantiems šeimą, jei tik jie kalbasi, susiderina tikslus, neužgožia vienas kito.“

Būna tam tikrų nekalbadienių, ypač moterims, kai užsiožiuojama. Jos bando vyrą bausti ta tyla. Tačiau daug lengviau pasakyti, kas nepatinka ir kas negerai.

S. Juraitės teigimu, labai svarbu nepamiršti elementarių dalykų. „Reikia padėkoti, pasakyti ačiū, atsiprašau, prašau. Tai atrodo paprasta, bet santykiuose daro didžiulius pokyčius. Galima kartu aptarti ateities vizijas ir planus, nes susiderinus galima lengviau judėti. Kai žinai, koks bendras tikslas, aiškesnės tampa priemonės“, – aiškina lektorė.

Pasak pašnekovės, porai labiausiai kenkia tyla: „Būna tam tikrų nekalbadienių, ypač moterims, kai užsiožiuojama. Jos bando vyrą bausti ta tyla. Tačiau daug lengviau pasakyti, kas nepatinka ir kas negerai. Kartais to ir užtenka.“

Paklaustas, kaip išlaikyti aistrą atsiradus vaikams, R. Juraitis teigia, kad kiekviena pora turi aptarti, kaip tai supranta. „Pats manau, kad aistra – tai gebėjimas skirti daug energijos, pastangos kitą žmogų kuo labiau pajausti, pamatyti. Aistrai išlikti padeda empatija – supratimas, kaip kitas jaučiasi, kas jam svarbu, prisiderinimas. Ne mažesnę reikšmę turi tiesiog vienas kito lietimas, buvimas kartu, viskas, kad leidžia pajusti artumą. Šie dalykai turi išlikti, nes jei atsiranda vaikai ir tarsi atitolina vyrą ir moterį“, – aiškina lektorius.

S. Juraitė lygina aistrą su degančiu laužu ir akcentuoja jo kurstymą: „Neprižiūrimo laužo liepsna silpnėja. Aistros laužą taip pat gesina rūpesčiai, rutina, tarpusavio ginčai, vaikai, negalavimai, kitos problemos. Visa tai – neigiamai aistrą veikiantys išoriniai vėjai. Todėl aistrą būtina kurstyti, stengtis dėl to.“