„Žmonių susidomėjimas, kuris girdimas pokalbiuose, pasimetimas, nežinojimas, kaip elgtis, gali atspindėti tam tikrus panikos ženklus. Nesakyčiau, kad tai tikrai yra panika, tiesiog žmonės yra sunerimę ir pasimetę, nelabai suprantantys, kas iš tikrųjų vyksta ir kaip jie turi elgtis“, – BNS ketvirtadienį sakė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto lektorė, psichologė Jolanta Žilinskienė.

Europoje plintant naujajam koronavirusui COVID-19, Lietuvos vaistinių asociacija šią savaitę pranešė, kad apsauginės kaukės vaistinėse baigėsi. Jos išpirktos, nepaisant specialistų perspėjimų, kad kaukės reikalingos tik sergantiesiems, o sveikų žmonių apsaugai yra netinkamos.

Prekybos tinklas „Ermitažas“ BNS teigė, kad jų parduotuvėse nuo koronaviruso galintys apsaugoti FFP2 ir FFP3 tipo respiratoriai jau išparduoti. Statybos, remonto ir buities prekių parduotuvių tinklo „Kesko Senukai“ internetinėje svetainėje galimybės jų įsigyti taip pat nebėra.

Kai kurios pramoninių prekių parduotuvės informuoja, kad išparduodi ne tik nuo koronaviruso galintys apsaugoti respiratoriai, bet ir dalis kitų pramoninių apsaugos priemonių.

„Šita savaitė kritinė, praėjusią dar turėjom likučių. Pirko viską, kas susiję su apsauga: respiratorius, kaukes, puskaukes“, – BNS teigė parduotuvės „Darbo drabužiai“ vadybininkas Tomas Jasiūnas.

Mažmeninės prekybos tinklas „Maxima“ sako, kad per pastarąją parą ypač išaugo kruopų, konservų pardavimai.

Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto dėstytojas, psichologas Antanas Kairys aiškina, kad tokia reakcija „normalus, žmogiškas reiškinys“.

Žmonės bijo, jie bando ruoštis tai būdais, kuriais sugalvoja. 

„Žmonės bijo, jie bando ruoštis tai būdais, kuriais sugalvoja. Mes susiduriam su keliais dalykais: yra ribota pasiūla, nes įmonės nesitikėjo, kad taip greitai išpirks, taip pat yra gamybos strigimas Kinijoje, tačiau tuo pačiu metu turim žmonių norą apsisaugoti visais įmanomais būdais“, – BNS sakė A. Kairys.

„Kai dalis būdų dingsta, prasideda galvojimas „o kokius kitus būdus galime panaudoti toliau“. Tai tada ir yra griebiamasi kitų, neveiksmingų, priemonių. Šitoje vietoje žmonės veikia pagal receptą, kad geriau kažkas nei nieko“, – pridūrė jis.

Baimę skatina nežinomybė

Pasak psichologo, žmones gąsdina tai, kas yra nauja, su kuo anksčiau neteko susidurti.

„Tai yra labai akivaizdu, lyginant koronavirusą ir gripą, – naujas virusas kelia daug didesnę baimę“, – sakė A. Kairys.

Anot jo, baimę didina ir tai, jog virusas yra nematomas.

„Jei tai būtų raudonos dujos, tai tu galėtum nuo jų bėgti ar žiūrėti, ar jų tavo aplinkoje yra, tuo tarpu viruso nepamatysi ir tai yra baisiau“, – sakė psichologas.

„Mes nelabai gerai dorojamės su dalykais, kurie yra abstraktūs ir neapibrėžti. Kai susiduriame su kažkuo, kas neapibrėžta, neturi veido, mes ieškome jam atitikmenų, įvaizdinimo dalykų. Jei pažiūrėsim į medijas, viena ar kita žiniasklaidos priemonė naudoja specifinį viruso paveiksliuką, kad suteiktų apčiuopiamumą tam virusui“, – kalbėjo A. Kairys.

„Tai rodo tendenciją nematomą grėsmę pavaizduoti kaip matomą“, – pridūrė jis.

Pasak J. Žilinskienės, noras virusui suteikti veidą, kartais gali peraugti ir į ksenofobiją.

„Jis bando sukurti būdus, kaip kontroliuoti tą situaciją. Kur yra neapibrėžtumas, žmogus bando sukurti individualius, asmeninius apibrėžtumus. Tai labai priklauso nuo kiekvieno individualiai. Vienu atveju jis sureaguos į azijiečius, kitas labai racionaliai pasižiūrės. Bet tokia tendencija yra, tačiau labai svarbu šiuos procesus valdyti“, – teigė psichologė.

A. Kairys sako, kad nežinomybė skatina ir perdėtai atsargų elgesį, tačiau to negalima taikyti visai visuomenei, o tik tam tikrai jos daliai.

„Kai mes kalbam apie visą visuomenę, yra visas įmanomas spektras: nuo visiško nesirūpinimo, iki perdėto reagavimo. Kur yra riba? Ar racionalu, pavyzdžiui, pirkt kruopas, ar ne, tai klausimas tiems, kas gali pasakyti, ar toks elgesys turi būti“, – kalbėjo psichologas.

Valdžia ir žiniasklaida turi kurti raminančią atmosferą

Pasak J. Žilinskienės, siekiant, kad nerimas visuomenėje būtų mažesnis, valdžia turi nuolat informuoti žmones, kaip jie turi elgtis, tačiau įvedami apribojimai turi būti ypač apgalvoti.

„Manau, kad disciplinavimas gali dar labiau didinti paniką, labai svarbu akcentuoti žmogaus asmeninę atsakomybę už save ir savo artimuosius. Kruopščiai turi būti pasirenkamos priemonės, kokios turi būti rekomendacinės, kokios privalomosios, atsakingai įvertinant situaciją“, – sako psichologė.

Ji taip pat sako, kad pats žmogus turi elgtis atsakingai.

„Jis turi aiškiai atsakyti sau, kokios jo atsakomybės ribos yra su ta informacija, kurią gauna. Pirmiausia, kaip tą informaciją interpretuoja, supranta, priima, ką su ja daro. Svarbu yra į informaciją įsiklausyti ir realistiškai vertinti duomenis“, – teigė psichologė.

„Esame visuomenė, gyvename tam tikrose mažose bendruomenėse, žmonės turi būti atsakingi tiek už save, tiek už šalia esančius“, – priduria ji.

Kaip teigė psichologė, viešojoje erdvėje pateikiama dviprasmiška informacija, todėl žmonės ne visuomet pasitiki tiek žiniasklaida, tiek valdžia.

„Pačioje informacijoje yra daug dviprasmiškos informacijos: tarsi skaičiai pasakomi nedideli, bet šalyje paskelbiama ekstremali situacija. Žmonės susiduria su dviguba žinute, kas ir sėja tą paniką. Labai svarbu, kad būtų kuo aiškiau ir nuosekliau informacija pateikiama žmonėms“, – sakė J. Žilinskienė.

Sąmokslo teorijos didina baimę

Koronavirusui pradėjus plisti tiek Kinijoje, tiek Italijoje, socialiniuose ėmė sklisti sąmokslo teorijos, pavyzdžiui, kad virusas išgyvena šešias dienas ant pakuočių iš Kinijos, kad protrūkis buvo skirtas sunaikinti klestinčią Lombardijos ekonomiką.

Lietuvos žiniasklaida taip pat nuolat sulaukia melagingų pranešimų apie esą nustatytus atvejus.

Pasak psichologo, išgalvotų teorijų kūrimas tik didina baimę, tačiau nėra neįprastas.

„Kai mes ne iki galo žinom kažkokias situacijas, dažnai pradedam spėlioti ir iš jų gimsta sąmokslo teorijos. Tai žmogiška, bet sunkina situaciją. Jų prisiklausę žmonės gali imtis nepagrįstų veiksmų, kurie gali net pakenkti. Labai svarbu vertinti šaltinių patikimumą: ar tai yra neaiški feisbuko grupė, ar patikimas šaltinis“, – teigia A. Kairys.

Anot jo, svarbu nepriimti svarbių sprendimų, kai ypač nerimaujama.

„Reikia daryti sprendimus, atsižvelgiant į tai, ką rekomenduoja specialistai, ir nedaryti jų, kai yra žmogui baisiausia. Reikia palaukti, kol nebus taip baisu, galbūt nukreipti mintis, ir tik tada priimti sprendimą“, – sako A. Kairys.

Tai, kad nukreipti mintis yra tinkamas būdas mažinti nerimą, teigia ir J. Žilinskienė.

„Tikrai labai svarbu orientuotis į čia ir dabar, toliau gyventi savo gyvenimą: užsiimti ta veikla, kuri yra įprastinė, kasdienė, neužmiršti savo poreikių“, – sako psichologė.

Perdėtas, impulsyvus informacijos sekimas, anot A. Kairio, didina ir nesaugumo jausmą.

„Kartais verta sąmoningai apriboti informacijos sekimą, apsiriboti vienu šaltiniu ar reguliarumą jų sumažinti“, – teigia psichologas.

Lietuvoje kol kas nėra patvirtintų koronaviruso atvejų, dėl Europoje kilusios šios infekcijos grėsmės trečiadienį šalyje paskelbta ekstremali situacija.

Pasaulyje iš viso kol kas registruota kiek daugiau nei 82 tūkst. kiniško koronaviruso atvejų ir 2,8 tūkst. mirčių.