Pereiti į pagrindinį turinį

Psichologas: krizės sukeltų mirčių skaičius gali viršyti mirtingumą nuo koronaviruso

2020-04-22 08:23

Savižudybių ir kitų su ekonomine krize susijusių mirčių skaičius gali viršyti mirtingumą nuo paties koronaviruso, jei nebus skiriama pakankamai dėmesio emocinei sveikatai, trečiadienį perspėjo Vilniaus universiteto (VU) psichologijos instituto Suicidologijos tyrimų centro vadovas Paulius Skruibis.

Asociatyvi nuotr.
Asociatyvi nuotr. / Pixabay com. nuotr.

Anot jo, be viruso plitimo ir ekonomikos krizių ne mažiau svarbi emocinės sveikatos krizė.

Psichologo teigimu, virusą kol kas pavyksta suvaldyti, ekonomikos krizei pasiūlytos priemonės, tačiau psichologinių problemų sprendimui kol kas nėra iki galo pasiruošta ir ši problema lieka nepastebėta pačios visuomenės ir politiniame lygmenyje.

Jis kartu su grupe psichologų siūlo didinti psichologinės pagalbos prieinamumą.

„Bet jei mes ją ignoruosime ir nieko nedarysime, tai tos pasekmės gali būti ir tokios, kad dėl kitų priežasčių – mano minėtų savižudybių, ir kitų – mirtingumas gali būti didesnis, nei dėl COVID-19 pandemijos. Darome tam tikrus paskaičiavimus, yra ir kolegos kitose šalyse, kuriais remiamės“, – spaudos konferencijoje sakė P. Skruibis.

Psichologas priminė, kad jau po 2009-ųjų sukeltos krizės savižudybių skaičius žymiai išaugo, lyginant su tuometine statistika, o pasekmės buvo juntamos dar bent tris-keturis metus.

BNS jis įvardijo, jog psichologų įvardijamos vadinamosios „ekonominės mirtys“ – ne tik savižudybės, bet ir problemų sukeltos smurtinės mirtys, taip pat sveikatos apsaugos sistemos šlubavimų sukelti padariniai.

Anot P. Skruibio, šiuo metu galima matyti, kaip problemoms įveikti susitelkę medikai, pareigūnai, įvairioms iniciatyvoms mobilizuojasi visuomenė ir šie „sutelktumo požymiai nuteikia optimistiškai“. Tačiau jis sako, kad dėl pakitusių darbo ir gyvenimo sąlygų karantino metu taip pat užplūstančią įtampą, nerimą, apatiją reikėtų priimti kaip normalią reakciją.

Jis taip pat kvietė žmones kreiptis vieningu psichikos pagalbos telefonu 1809 ir neatidėti to vėlesniam laikui.

Siūlo stiprinti psichologinę pagalbą

Anot jo, psichologų grupė artimiausiu metu pateiks premjerui Sauliui Skverneliui siūlymus, juos be P. Skruibio rengė Lietuvos psichologų sąjungos prezidentė Valija Šap, žinomi psichologai atstovai Aušra Kurienė, Dainius Pūras, Nida Žemaitienė, Karilė Levickaitė, Vaida Kalpokienė.

Esminis siūlymas – didinti psicohloginės pagalbos prieinamumą skiriant jai papildomus finansus ir taip sumažinant medikamentinį gydymą. P. Skruibio manymu, iniciatyvas valstybei būtų galima įgyvendinti „labai nekeičiant situacijos, be papildomų resursų, biurokratiniame lygmenyje“.

„Kodėl gi mums nepasinaudojus krizės galimybe ir nepakeitus savo psichikos sveikatos sistemos taip, kad ji būtų mažiau medikalizuota, o daugiau orientuota į psichologinę pagalbą ir palaikymą, kaip ir kitose šalyse: kad, pavyzdžiui, privačiai dirbantys psichologai ir psichoterapeutai galėtų suteikti pagalbą, o ją gautų ne tik tie, kurie finansiškai gerai laikosi ir gali susimokėti, bet ji būtų kompensuojama, finansuojama valstybės“, – kalbėjo P. Skruibis.

Anot jo, šiuo metu Vilniuje sunku rasti laisvų privačių psichologų, kurie artimiausiu metu galėtų priimti žmones net ir 40-50 eurų kainuojančioms konsultacijoms, tuo metu mažesniuose miestuose, pasak jo, trūksta pačių specialistų, taip pat ir finansinės žmonių galimybės yra mažesnės.

Psichologai taip pat siūlo „realiu laiku“ stebėti savižudybių statistiką, kaip tai daroma su koronaviruso plitimu, nes dabar ji susisteminama tik po po 45 dienų.

„Reiškia, apie tai, kas vyksta balandžio mėnesį, mes sužinosime birželio viduryje. Reaguoti tada gali būti per vėlu. Galėtumėme tai stebėti realiu laiku, nes savižudybių atveju susidaro tam tikri klasteriai, nes savižudybė paveikia ne tik artimiausius žmones, bet pažįstamus, kolegas. Jei tuos klasterius greičiau identifikuotumėme, mes galėtumėme pasiekti, kad savižudybių nedaugėtų“, – teigė jis.

Jei jus paveikė perskaityta informacija, šiais kontaktais galite kreiptis pagalbos:

Skubi pagalba 112

Pagalba galvojantiems apie savižudybę arba ieškantiems pagalbos artimajam

Svetainėje pateikiama informacija yra trumpa, atsižvelgiant į konkrečius kiekvienos tikslinės grupės poreikius

www.tuesi.lt

Pagalba ir aktuali informacija nusižudžiusiųjų artimiesiems

Nemokamos savitarpio pagalbos grupės įvairiuose miestuose

www.artimiems.lt
Patikima informacija apie emocinę sveikatą ir psichologinę pagalbą www.pagalbasau.lt

Psichologinių krizių pagalbos centras

Psichologinių krizių valdymo paslaugos teikiamos asmenų grupėms įvykus kriziniam įvykiui, kai ūmiai pasireiškia psichologinė krizė

1815 (I–V 9.00–19.00 val., VI 9.00–15.00 val.)

https://www.hi.lt/psichologiniu-kriziu-pagalbos-centras-tel-1815/

Krizių įveikimo centras (individualios psichologo konsultacijos gyvai, per Skype ar Messenger)

Mūsų savanoriai psichologai, psichoterapeutai šešias dienas per savaitę budėjimų metu teikia skubią psichologinę pagalbą sudėtingas gyvenimo situacijas išgyvenantiems žmonėms

www.krizesiveikimas.lt

+370 640 51555

Antakalnio g. 97–47, Vilnius (I–V 16.00–20.00 val., VI 12.00–16.00 val., švenčių dienomis ir sekmadieniais nedirba)

Asmens sveikatos priežiūros specialistams ir sveikatos mokslų studentams prieinamos nemokamos, konfidencialios ir operatyvios emocinės ir psichologinės pagalbos tinklas

Medo.lt

+370 606 07205

Susidūrus su registracijos anketos gedimais

Rašyti el. Laišką

Jaunimo linija 
Emocinė parama jaunimui, budi savanoriai konsultantai

+370 800 28888 (visą parą kasdien)

Pokalbiai internetu
I–VI 18.00–00.00 val.

Vaikų linija 
Emocinė parama vaikams, budi savanoriai konsultantai, profesionalai

116 111 (I–VII 11.00–23.00 val.)

Pokalbiai internetu
I–V 17.00–23.00
Registruotis ir rašyti
Atsako per 24 val.

Linija „Doverija"
Emocinė parama paaugliams ir jaunimui rusų k., budi savanoriai konsultantai

+370 800 77277 I–VII (kasdien) 16.00–19.00 val.

 

Vilties linija 
Emocinė parama suaugusiesiems, pagalbą teikia savanoriai ir psichikos sveikatos specialistai

116 123 (visą parą kasdien)

Pokalbiai internetu
I–V 17.00–20.00 val.
Rašyti el. laišką
Atsako per 3 darbo dienas

Pagalbos moterims linija 
Emocinė parama moterims, pagalbą teikia savanoriai ir psichikos sveikatos profesionalai

+370 800 66366 (visą parą kasdien)
Rašyti svetainėje (kiekvieną dieną 17.00–22.00 val.)
Rašyti el. laišką

Atsako per 24 val.

Mamos linija

Mamoms, kurios ieško emocinės pagalbos anonimiškai

Telefonas laikinai nepasiekiamas į laiškus atsakoma (I-IV 10.00–20.00 V iki 18.00)

Rašyti el. laišką

Ankstukų pagalbos linija

Nemokama psichologinė pagalba

+370 612 03 800 (I–VII 00:00–24:00)

Rašyti laišką

Vyrų linija
Emocinė parama vyrams, telefonu konsultuoja specialistai

+370 670 00027 (I–V 10.00–14.00 val.)

Rašyti laišką
Atsako per 72 val.

Pagalbos vyrams linija „Nelik vienas"

+370 604 11119 (I–VII,18.00–22.00 val.)

Rašyti laišką

Atsako per 72 val.

Tėvų linija

Emocinė parama tėvams, pagalbą teikia psichologai

+370 800 90012 (I–V 9.00–13.00 val. ir 17.00–21.00 val.)

Rašyti laišką

Konsultacija suteikiama per 7 darbo dienas

Sidabrinė linija
Emocinė parama senjorams, pagalbą teikia profesionalūs konsultantai, reguliariai bendrauja savanoriai ir kiti senjorai

Prireikus pagalbos, jaučiant poreikį būti išklausytam, ar tiesiog norint susirasti bendramintį nuolatiniam bendravimui telefonu, nedvejodami skambinkite nemokamu telefonu

+370 800 80020 (I–V 8–22 val., VI–VII 11–19 val.)

Skambučiai šiais numeriais yra nemokami. Skubi psichologinė ar psichinė pagalba psichikos sveikatos centre visada suteikiama be eilės.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų