Galbūt atsakyti į šiuos klausimus padės Naujojo Džersio valstijos universitete (JAV) veikiančio Vaikų studijų centro vadovė, psichologė Vanessa LoBue, kurios straipsnis skelbiamas žurnale „Psychology Today“.

Anksčiau susitvarkyti su šiuo uždaviniu būdavo paprasčiau: mergaitėms – lėlės, berniukams – mašinėlės. Tačiau dabar išrinkti žaislą vaikui – grynas vargas ir galvos skausmas. Parduotuvių lentynos nukrautos šimtais įvairiausių žaislų – vieni žybsi, kiti pypsi, treti groja muziką, o kai kurie net užkalbina einant pro šalį. Vieni žaislai, kaip teigia jų gamintojai, padeda vaikams išmokti tarti pirmuosius žodžius, kiti lavina jų muzikinę klausą, treti moko matematikos. Jų tiek daug ir jie tokie įvairūs, kad net sukasi galva.

Vaikams diegiami stereotipai

Vienas iš aspektų, kuriuos dauguma žmonių pirmiausia įvertina eidami pirkti kokios nors vaikui skirtos prekės, yra vaiko lytis. Ir kaip to nepadarysi – juk daugelyje parduotuvių visi vaikiški drabužiai, žaislai ir kiti vaikams skirti produktai išdėlioti būtent pagal lytį. Tai, pasak straipsnio autorės, anaiptol nėra blogai, tačiau tyrimai rodo, kad, rinkdamiesi tik iš mergaitėms arba tik iš berniukams skirtų prekių, dažniausiai išsirenkame smarkiai lyčių stereotipais „persunktus“ dalykus: mergaitėms dažniausiai perkame su namų ruoša ir priežiūra susijusius žaislus (lėles, lėlių namelius, žaislinius namų apyvokos reikmenis), o berniukams – judėti ir konkuruoti skatinančius žaislus ir žaidimus (automobilius, kovinius žaidimus, sporto reikmenis).

Tyrimai rodo, kad, rinkdamiesi tik iš mergaitėms arba tik iš berniukams skirtų prekių, dažniausiai išsirenkame smarkiai lyčių stereotipais „persunktus“ dalykus.

Atrodytų, kas čia tokio, tačiau tyrimais nustatyta, kad lyčių stereotipus įkūnijantys žaislai gali nulemti lyčių stereotipais pagrįstą elgesį. Pavyzdžiui, jei keturmečiams vaikams būtų pasiūlyta žaisti įvairiais – ir mergaitiškais, ir berniukiškais – žaislais, jie visi, nepriklausomai nuo lyties, noriau žaistų berniukiškais žaislais.

Kito tyrimo duomenimis, lyčių stereotipus atspindintys žaislai gali turėti įtakos tam, kaip vaikai suvokia patys save. Pavyzdžiui, peržiūrėjusios paveikslėlius su barbėmis, penkiametės mergaitės linksta blogiau galvoti apie savo išvaizdą ir reiškia norą būti lieknesnės negu tos jų bendraamžės, kurioms parodyti paveikslėliai su didesnių kūno proporcijų lėlėmis.

Taip pat nustatyta, kad trejų su puse metų amžiaus mergaitėms lengvutės, liauno kūno sudėjimo lėlės asocijuojasi su teigiamais asmenybės bruožais ar ypatybėmis (protinga, laiminga, turi geriausią draugę), o sunkios lėlės – su neigiamais (liūdna, pavargusi, neturi draugų). Ta pati taisyklė galioja ir berniukams: paaugliai berniukai, žaidžiantys su raumeningus ir stiprius herojus įkūnijančiais žaislais, taip pat yra blogesnės nuomonės apie savo kūną negu tie, kurie žaidžia su įprasto kūno sudėjimo herojus vaizduojančiomis figūrėlėmis.

Nors minėtas poveikis nebūtinai bus ilgalaikis, ir nei gražuolė lėlė Barbė, nei atletiškasis Betmenas nesužalos vaiko asmenybės visam gyvenimui, turint šitokį platų pasirinkimą žaislų parduotuvėse, vertėtų apsvarstyti galimybę pasižvalgyti po naujoviškesnių, sveikesnį supratimą apie lyčių skirtumus skatinančių žaislų lentynas, rašo V. LoBue.

Pavyzdžiui, neseniai žaislų gamintojai pristatė lėles, kurios savo proporcijomis labiau primena tikras moteris. Antai lėlė, vardu Lammily, yra labai panaši į Barbę, tačiau jos kūno sudėjimas gerokai tikroviškesnis. Be to, naujos kartos lėlės jau yra ir mokslininkės, ir tyrėjos, ir gydytojos, ir net superherojės. „Lego“ konstruktorių kolekciją neseniai papildė nauja – moterų mokslininkių – serija, ir tai, pasak psichologės, yra puiki alternatyva rožiniais ir violetiniais atspalviais prisotintiems „Lego Friends“ rinkiniams. „Mattel“ pristatė ir naują Barbę – ją galima įsigyti trijų skirtingų proporcijų (aukštą, apkūnią arba smulkaus kūno sudėjimo), įvairios kūno ir akių spalvos, skirtingų šukuosenų.

Kodėl nederėtų „nurašyti“ tradicinių žaislų?

Žinia lyg ir aiški: pamirškite senamadiškus, lyčių stereotipus vaikams į galvas kalančius žaislus ir ieškokite naujų idėjų. Vis dėlto tam tikrais atvejais tradicinių žaislų atsisakyti neverta, pažymi V. LoBue. Suprantama, gali kilti didelė pagunda savo mažyliui nupirkti modernų, visokiausiomis spalvomis blyksintį ir įvairiausius žaismingus garsus leidžiantį elektroninį žaislą, ypač jei jis dar ir pavadintas kokiu nors įstabiu, visam pasauliui puikiai žinomo genijaus vardu – Mocartas ar Einšteinas. Tačiau neseniai atlikti tyrimai rodo, kad jei jūsų tikslas – paskatinti vaiką mokytis, nieko geriau už tradicinius žaislus, ypač jei planuojama, kad su jais žais kūdikis, tikriausiai nerasite.

Atliekant vieną iš tyrimų buvo stebima, kaip tėvai kalbasi su savo 10–16 mėnesių mažyliais, kai šie žaidžia įvairiais žaislais. Pastebėta, kad, vaikams žaidžiant elektroniniais žaislais (žaisliniais mobiliaisiais telefonais, kompiuteriais ir pan.), tėvų kalba yra gerokai skurdesnė nei tada, kai vaikai žaidžia tradiciniais žaislais (rūšiuoja formeles, stato iš kaladėlių, dėlioja dėliones). Tai svarbu todėl, kad vaikai, su kuriais tėvai kalbasi daugiau, mokykloje dažnai yra pranašesni už tuos vaikus, su kuriais namuose kalbamasi mažai.

Atlikti tyrimai rodo, kad jei jūsų tikslas – paskatinti vaiką mokytis, nieko geriau už tradicinius žaislus, ypač jei planuojama, kad su jais žais kūdikis, tikriausiai nerasite.

Prašmatnūs naujoviški žaislai būtent šią funkciją ir atlieka – išvaduoja tėvus nuo pareigos su vaikais bendrauti. Žaislai patys kalba, tad tėvams to daryti nebebūtina, o tai, pasak psichologės, nėra gerai, jei norima vaiką šio bei to išmokyti. Tas pats pasakytina ir apie kalbai lavinti skirtas išmaniąsias programėles, kurias tėvai dažnai siūlo savo vaikams, užuot skaitę jiems senas geras pasakas iš knygų. Vaikai daugiau išmoksta tyrinėdami patys save, o ne stebėdami (be kita ko, ir ekrane), kaip kažką daro kiti. Be to, jie atranda daugiau, kai negauna išsamių nurodymų, kaip ir ką reikia daryti, todėl, pavyzdžiui, naujo žaislo galimybes patartina leisti jiems perprasti patiems, nieko per daug neaiškinant.

Apibendrindama straipsnio autorė V. LoBue pabrėžia jokiu būdu nesiūlanti iš mergaičių atimti lėlių, o žaislų parduotuvėse laikytis kuo atokiau nuo lentynų su pažangiausiomis rinkos naujienomis. Tačiau ji siūlo renkantis žaislus vaikams būti išrankesniems – prieš 20 metų, kai dauguma žaislų stipriai atspindėjo neigiamus lyčių stereotipus, tai padaryti buvo daug sunkiau, tačiau dabartinė pasiūla tam suteikia puikias galimybes. V. LoBue ragina nepamiršti, kad ir berniukus, ir mergaites labiausiai įtraukia aktyvi veikla: jie puikiai jausis konstruodami, dalydamiesi, tyrinėdami ir bendraudami tarpusavyje.