Tai, kad nuovargis darbe tapo perdegimo sindromu, LNK reportaže Toma teigė supratusi prieš pusantrų metų, klausydama radijo laidos.

„Klausiausi ir dėjau visas varneles: skausmas, motyvacijos stoka, nemiga, apetito pokyčiai ir pan. Paskutinį dalyką, ką jie pasakė – cinizmas darbe ir kolegų atžvilgiu. Kai užsidėjau ir šitą varnelę, supratau, kad tai – apie mane“, – pasakojo tinklaraščio „Ramios mintys“ autorė Toma Mantulovė.

Perdegimo sindromą moteris gydosi iki šiol. Ir neslepia, kad vis dar būna sunkių dienų, kai vietoje darbų labiau norėtųsi griūti į lovą. Tad kai tik gali, Toma renkasi ramesnį darbo kampelį.

„Baimės stadija dėl to, kad galbūt nebebūsiu tokia sveika kaip buvau, turbūt jau praėjo. Dabar labiau suprantu, kad tai yra galimybė transformuoti savo gyvenimą ir ateity tapti itin sveikai ir gyventi subalansuotai“, – pasakojo Toma.

Savo patirtimis moteris dalinasi tinklaraštyje, kur apie perdegimo sindromą diskutuoja su specialistais. Toma tikina, kad ši tema aktuali dažnam lietuviui.

„Daugeliui perdegimas, galbūt kai kuriems nediagnozuotas, tik iš simptomų galima numanyti – nutiko po karantino“, – tikino Toma.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Kad pandemija išryškino psichologines bėdas bei sukėlė perdegimą, mato ir darbdaviai.

„Per kelias dienas mūsų gyvenimas pasikeitė, apsivertė viskas. Netekome galimybės matytis su artimais žmonėmis,  bendrauti su kolegomis. Tiesiog buvome įkalinti namuose“, – neseną praeitį prisiminė „Maxima“ komunikacijos ir korporatyvinių reikalų departamento direktorė Indrė Trakimaitė-Šeškuvienė.

Tad kai kurios įmonės savo darbuotojams ėmė siūlyti psichologo konsultacijas. Tiesa, vienos įmonės samdo psichologus, o kitose pasikalbėti apie jausmus kviečia kolegos.

„Turime darbuotojų-savanorių komandą, kurie yra apmokyti padėti kolegoms esantiems sudėtingose gal krizinėse situacijose“, – pasakojo „Telia“ gerovės ambasadorė Ugnė Bižantaitė-Pauliukienė.

Tačiau net ir pandemijai atslūgus, vizitai, kurių metu galima specialistui pasipasakoti apie savo sunkumus, įmonėse išlieka populiarūs.

„Tai reiškia, kad žmonių noras pasikalbėti apie tai, kas jam yra svarbu, aktualu – neišnyksta“, – sakė  I. Trakimaitė-Šeškuvienė.

Darbdaviai pastebi, kad viena iš didžiausių darbuotojų problemų – nuolatinis skubėjimas. O dėl jo atsiranda ir kitų sunkumų, su kuriais susitvarkyti vienam ne visada pavyksta.

„Esmė – gyvenimo tempas. Mes gyvename labai dideliame tempe. Žmonės ieško būdų, kaip padėti sau sustoti“, – sakė U. Bižantaitė-Pauliukienė.

Darbas pastaraisiais metais tampa viena pagrindiniu psichologinės sveikatos prastėjimo priežasčių.

„Tikrai labai daug perdegimo pastebima. Kadangi žmonės nori viską atlikti ir daryti tobulai. O visko daryto tobulai yra tiesiog neįmanoma“, – tikino psichologė Arminta Vagrytė.

Žmonės ieško būdų, kaip padėti sau sustoti.

Ypač išsipasakoti prireikia jauniesiems darbuotojams. Darbdaviai netgi pastebi, kad jaunimui psichologas darbovietėje – itin svarbus aspektas ieškant darbo.

„Įmonės šventės, sveikatos draudimas, nemokami sporto klubai, pietūs į ofisą – kas irgi yra labai svarbu. Mes manome, kad organizacijos brandą rodo, kai darbdavys dėmesį skiria psichinei sveikatai“, – sakė I. Trakimaitė-Šeškuvienė.

Psichologai tikina, kad lietuviai vis drąsiau žengia į psichologo kabinetą.

„Jaunimas ir didesnė dalis respondentų atsako, kad jie kreiptųsi pagalbos ir norėtų ieškoti, jeigu jos prireiktų“, – sakė psichologė.

Tik konfidencialumo klausimas lieka itin svarbus. Ir dalį apsilankyti pas psichologą darbe sustabdo.

„Ieškome būdų, kaip prie žmonių prieiti arčiau, nes jie nebūtinai patys kreipiasi“, – sakė U. Bižantaitė-Pauliukienė.

Psichologai tikina, kad stigma pripažinti savo bėdas ir kreiptis pagalbos kur kas gajesnė vyresnių žmonių tarpe.