– Yra posakis – ramus kaip belgas. Kaip čia taip yra, jog anot statistikos, pusė belgų jaučiasi perdegę? Tai ką jau kalbėti apie lietuvius? Daugelis gal net nesupranta, kad yra išsekę. Kaip tą perdegimą atpažinti?

– Gal lietuviai yra atsparesni už belgus. Ir ne taip greitai perdega – ištreniruoti. Na, o jei rimčiau kalbant, palyginkime sportininką, kuris skuba į treniruotę degančiomis akimis, energingas, nors jam kasdien tenka patirti didelį fizinį krūvį. Ir pažiūrėkime į žmogų, kuris visą dieną dirba prie kompiuterio, geria kavutę, o kitą rytą sliūkina į darbą vos vilkdamas kojas. Kuris bus perdegęs?

– Sakyčiau, kad antrasis, kuris sliūkina į darbą nelaimingas.

– Tikrai taip. Mes labai dažnai galvojame, kad perdegimas darbe yra susijęs su dideliu krūviu, su kažkokiomis sudėtingomis aplinkybėmis. Tačiau perdegimas yra gerokai sudėtingesnis fenomenas. Tai rodo, kad žmogus nesusitvarko su tam tikrais jį užklupusiais iššūkiais. Tai gali būti ir padidėjęs darbo krūvis, tempas, ir „bjaurus“ vadovas, nepalankūs kolegos. Dažnai mes sakome, kad jie yra didžiausias streso šaltinis. Perdegimas atsiranda, kai žmogus nesusitvarko su tuo stresu. Perdegusių ar perdegančių žmonių yra labai daug.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Kokie perdegimo simptomai?

– Tai galime įtarti dėl kelių pasikartojančių simptomų. Tai trys tokie pagrindiniai aspektai, į kuriuos reikėtų atkreipti dėmesį. Pirma – akys nebežiba, dingsta ūpas ką nors daryti. Galima palyginti su eglutės girlianda, kurios lemputės iš pradžių mirksi, gražiai šviečia, paskui jau nebemirksi, kai kurios lemputės nebešviečia, o galiausiai visa girlianda nebešviečia. Antras požymis, kuris lengviau pastebimas, tai – jėgų trūkumas. Jeigu nei miego, nei poilsio neužtenka, atsikėlęs rytą žmogus nesijaučia galintis vėl kibti į darbus, vadinasi, kažko per daug. Reikia spręsti problemą. Jeigu nieko nedaroma, tos jėgos toliau senka, atsiranda fizinių simptomų. Gali prasidėti nemiga, nusilpti imuninė sistema. Puola visokios infekcijos, peršalimo ir odos ligos, pavyzdžiui, psoriazė ir kt. Trečias aspektas labiau susijęs su filosofine žmogaus plotme. Perdegęs žmogus praranda prasmę. Sako, kodėl aš dirbu, kam to reikia, kokia prasmė. Gal aš ne savo vietoje, gal kiti ne tokie. Jis pradeda nusišalinti, personalizuojasi, Štai tokie trys pagrindiniai blogieji perdegimo pranašai.

Jeigu nei miego, nei poilsio neužtenka, atsikėlęs rytą žmogus nesijaučia galintis vėl kibti į darbus, vadinasi, kažko per daug.

 

– Kokios gali būti ignoruojamo perdegimo pasekmės? Ar tiesiog žmogus ir lieka toks apatiškas, ar gali būti dar blogiau?

– Na, kalbame apie perdegimą darbe, kas dabar labai būdinga. Įsivaizduokite, jei žmogus nemato prasmės, visą laiką jaučiasi pavargęs, būna blogos nuotaikos, jis grimzta į depresiją. Ir ta depresija persikelia iš darbo į buitį. Ir tai jau yra klinikinė būsena su visomis savo pasekmėmis. Antra vertus, nepamirškime, kad žmogaus organizmas veikia vientisa sistema. Jei jis patiria per daug streso, nesugeba jo įveikti, ta sistema išeina iš rikiuotės. Grubiai tariant, ima pati save „virškinti“. To pasekmė – visokie insultai, infarktai. Galima tai sieti su perdegimu darbe, kuris vėliau išplinta į platesnę teritoriją.

– Patarkite, kokios priemonės padeda įveikti tą perdegimą? Ką daryti?

– Pirmiausiai norėčiau patarti, ko reikėtų nedaryti. Vertėtų prisiminti, kad visų darbų nenudirbsi, tobulas nebūsi ir visų pinigų neuždirbsi. Svarbu atrasti pusiausvyrą. Geriausias receptas – subalansuotas gyvenimas.