Kaip Šiauliuose surengtoje spaudos konferencijoje sakė tarnybos vadovė Ilma Skuodienė, tarnyba šia iniciatyva siekia „šviesti ir ugdyti visuomenę, padėti surasti kitus būdus, nesmurtiniais metodais rasti santykį ir susitarimą šeimoje“.

„Turime gerą žinią ir pristatome naują iniciatyvą – paskaitų ciklas su tėvais, globėjais, mokytojais, socialiniais darbuotojais ir visais tais žmonėmis ir specialistais, kurie yra arčiausiai vaiko“, – sakė I. Skuodienė.

Pirmieji susitikimai Šiaurės Lietuvoje vyks jau nuo trečiadienio vakaro ir visą mėnesį vyks Šiaulių ir Panevėžio regionuose.

Išaugo smurto atvejų

Anot tarnybos vadovės, karantinas, izoliavęs paauglius nuo draugų, privertęs ypatingai daug laiko leisti namuose, mokytis nuotoliniu būdu, padarė didelę įtaką vaikų raidai.

Pasak jos, smurto prieš vaikus atvejų skaičius šiemet išaugo, didžiausi rodikliai fiksuojami būtent paauglystės laikotarpyje, pradedant nuo 10 metų.

Statistika rodo, kad beveik 79 proc., paauglių yra ragavę alkoholio, kas antras – bandęs rūkyti, o kas dešimtas tai daro kasdien. Penktadalis paauglių yra vartoję narkotines medžiagas, teigė I. Skuodienė.

„Tai rodo, kad paaugliai išgyvena nepaprastą laiką, kad pandemijos laikotarpis paliko didelę žymę jų gyvenimuose, santykiuose su tėvais. Mums, vaikų teisių gynėjams, susitinkant su tėvais girdime, kai sakoma – nepavyko susitarti, reikėjo taikyti fizines bausmes, neradau kontakto su vaiku“, – teigė I. Skuodienė.

Siekiant padėti atrasti glaudesnį ryšį su paaugliais, juos suprasti, rasti būdų susitarti ir rengiamas tarnybos inicijuojamas paskaitų ciklas.

Palies keturias temas

Psichologė, mokymų autorė Jūratė Baltuškienė spaudos konferencijoje teigė, jog seminaruose norima atkreipti dėmesį, kad paauglystė nėra paprastas laikotarpis, ypač kai jį paveikia įvairios krizės, pandemija, karas Ukrainoje ir kiti iššūkiai.

„Jei bandytume įsivaizduoti paauglystę kaip stalą su keturiomis kojomis, tokį analogą pasitelktume, ir pažiūrėtume kokios tos keturios kojos laikančios paauglį jo gyvenime, kokios pagrindinės sritys, kur paauglys jaučiasi tvirtai ir tą laiką gali praeiti maksimaliai sklandžiai – apie šias keturias sritis kalbėsime seminaruose“, – teigė J. Baltuškienė.

Pasak jos, pirmoji sritis, apie kurią bus kalbama – tai, kas būdinga paauglystei, kokius poreikius vaikas jaučia, kaip kinta kūnas, lytinis tapatumas bei jausmai.

Antroji sritis – bendraamžių, draugų svarba paauglio gyvenime ir pagarba jo pasirinkimams.

„Bus aptarta, kodėl svarbu turėti draugų, panašių į save, kokio palaikymo ieškoma iš draugų, ko galbūt nebenorima iš tėvų. Kodėl svarbu turėt bendrą veiklą, hobius. Teks priminti, kad turime laisvę rinktis draugus, nors kartais tėvams nepatinka, kelia nerimo, žiūrėsime kaip nepakenkti“, – sakė psichologė.

Trečia sritis – savirealizacija mokykloje ir būreliuose, palaikymas mokyklinėse problemose ir iššūkiuose bei motyvacija mokytis.

Paskutinioji dalis – namų sritis ir jos įtaka paaugliui.

„Kaip dėliojasi rutina, kaip susitarti apie namų ruošos darbus, laiku ėjimą miegoti, pareigų atlikimą. Šioje srityje priminsime, kad namai kiekvienam paaugliui turi būti saugaus uosto vieta, kur gali jaustis saugus, išklausytas priimtas, paguostas, mažiau baramas ir kritikuojamas“, – pasakojo J. Baltuškienė.

Pasak psichologės, seminarai padės tėvams ir specialistams suprasti, kas slepiasi po paauglių pykčiu, keiksmažodžiais, smurtu ir negrįžimu namo.

Pašlijo emocinė sveikata

Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus gynėja Virgilija Augutienė spaudos konferencijoje teigė, jog karantinas ir gyvenimo ritmas „uždarytame šeimos burbule, sukėlė daug iššūkių“.

„Tyrimas atskleidė apie pablogėjusią visuomenės sveikatos būklę – depresiškumas, nerimas, suicidinių minčių dažnumo apsireiškimas“, – sakė V. Augutienė.

Specialistė teigė iš savo darbinės praktikos galinti daryti išvadą, jog labiausiai karantinas paveikė paauglius.

„Įvairiais klausimais ir įvairiomis aplinkybėmis Šiaulių krašto vaikų teisių gynėjai šiemet bendravo su kas septintu regiono vaiku ir tie susitikimai išryškino paauglių atskirties dėl nuotolinio mokymosi problemą. Pavyzdžiui, virtuali erdvė – tai padažnėjusios patyčios, suprastėjusi paauglių psichikos sveikatos būklė“, – teigė V. Augutienė.

Dirbdama su šeimomis ji teigė girdinti iš paauglių, jog daugiau tokios izoliacijos patirti jie nebenori, be to, junta išaugusią trintį santykiuose su tėvais.

„Turėsime nueiti ilgą kelią mes, tėvai, mokytojai, medikai, visi kaip visuomenė, kad užglaistytume pandemijos paliktas mūsų gyvenimo spragas“, – teigė specialistė.

Pasak jos, startuojančio paskaitų ciklo pagrindinis tikslas – padėti atkurti emocinę gerovę, ypač gyvenant atokiose vietovėse, padėti tėvams ir specialistams susidoroti su iššūkiais, išmokti su paaugliais bendrauti atvirai ir nuoširdžiai.

„Kodėl susitikimai skirti suaugusiems? Atsakyčiau taip, kad tėvai, seneliai, mokytojai, kaimynai gali pastebėti vaiko sveikatos pokyčius, bet ne ką mažiau svarbiau žinoti ką daryti, jei tavo ar artimojo vaikui nėra gerai“, – sakė V. Augutienė.

Vaiko teisių tarnyba per artimiausią mėnesį jau yra suplanavusi 15 susitikimų vietų, kurie vyks seniūnijose, mokyklose, bibliotekose.

Vaiko teisių gynėjų grupė kelis mėnesius savo žiniomis pirmiausia dalinsis Šiaulių ir Panevėžio apskrityse, aplankys mokyklas, seniūnijas, kitas bendruomenes.

Vaiko teisių gynėjų susitikimai su bendruomenėmis trečiadienio vakarą vyks Pakruojo rajone, Linkuvos gimnazijoje, ketvirtadienį – Klovainių seniūnijos Balsių mokykloje, o penktadienį – Užvenčio seniūnijoje.