Korupcija neapkaltinsi nei farmacininkų, nei gydytojų, nei vaistininkų. Brangiai sumokėjęs už vaistus kvailio vietoje lieka pats ligonis.

Lengvata lieka galioti

Bent viena gera žinia ekonominei krizei gilėjant: nuo rytdienos kompensuojamieji vaistai nebrangs. Tokią dovaną Seimas šalies gyventojams padovanojo, iki 2010-ųjų pabaigos palikęs galioti lengvatinį 5 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą vaistams, kurių bazinę kainą kompensuoja valstybė.

Nepaisant, kad didžioji kompensuojamųjų vaistų kainos dalis apmokama iš šalies biudžeto, tiksliau iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF), ligoniams reikia primokėti kainos likutį arba dar daugiau, kai vaistai kompensuojami 50 arba 80 proc. Panaikinus PVM lengvatas kompensuojamiesiems vaistams, kaip buvo numatyta padaryti nuo liepos 1 dienos, gyventojų priemokos už juos pagal dabar galiojančias kainas ir tvarką per metus būtų padidėjusios 35 mln. litų, valstybės – net 100 mln. Tačiau medalis turi dvi puses: palikus kompensuojamiesiems vaistams PVM lengvatą maždaug pusantro šimto milijonų litų praras valstybės biudžetas.

Planas bus vykdomas

Ar nėra kitos išeities, kad, anot lietuvių liaudies patarlės, vilkas būtų sotus ir avis liktų sveika? Rezervų vaistams skirtoms išlaidoms mažinti tikrai yra. Tai pripažino Sveikatos apsaugos ministerija, sukūrusi Vaistų prieinamumo gerinimo ir kainų mažinimo priemonių planą. Pagal jį galima labai daug sutaupyti net ir padidinus PVM kompensuojamiesiems vaistams. Ar dabar, išlikus PVM lengvatoms, planas bus vykdomas?

„Jis tiesiogiai su PVM lengvatos naikinimu nėra susijęs“, – dvejonę kategoriškai atmetė sveikatos apsaugos ministro patarėjas Martynas Marcinkevičius. Ir patikino: sukurtas planas bus tvirtinamas artimiausiu metu, dar šiemet bus pradėtas įgyvendinti, kad išlaidos vaistams mažėtų. Sutaupytos lėšos bus skirtos kitoms sveikatos sistemos reikmėms, iš jų ir naujiems gyvybiškai svarbiems vaistams pirkti.

Pusantro tūkstančio vaistų

Vaistams per metus išleidžiame daugiau kaip pusantro milijardo litų, ir visai nesvarbu, ar ši suma susidaro iš kiekvieno mūsų kišenės, ar iš valstybės iždo, į kurį litą prie lito suneša ne kas kitas, o mokesčių mokėtojai, pirkėjai, paslaugų vartotojai. Tačiau juo disponuoja sveikatos politikai, palikdami vartotojui tik labai menką pasirinkimo, kokius vaistus pirkti, teisę. Kad ir kaip būtų, kompensuojamieji vaistai yra galimybė ligoniui jų gauti pigiau. Tokia galimybė suteikiama net ir turtingų šalių gyventojams.

Šiuo metu mūsų valstybė ligoniams kompensuoja daugiau kaip pusantro tūkstančio pavadinimų vaistų. Jų sąrašas sudarytas, vadovaujantis Sveikatos draudimo įstatymu ir sveikatos apsaugos ministro įsakymais. Europos Sąjungos (ES) šalyse yra privaloma laikytis visoms narėms vienodų teisės aktų, reglamentuojančių vaistų klinikinius tyrimus, registraciją, farmakologinį budrumą, sekant nepageidaujamą vaistų poveikį, tačiau vaistų kompensavimo politika yra nacionalinė. Ji remiasi šalies interesais.

Paskutinis žodis – ministro

Vaistų gamintojai suinteresuoti, kad jų produktai būtų įtraukti į kompensuojamųjų vaistų sąrašą, nes tai garantuoja paklausą.

„Pareiškėjas, siekdamas, kad vaistinis preparatas būtų įrašytas į sąrašą, turi pateikti nustatytos formos paraišką ir dokumentus. Visa tai yra nagrinėjama Ligų ir kompensuojamųjų vaistų sąrašų tikslinimo komisijoje. Ji vertina vaisto terapinę, farmakoekonominę vertę ir vaisto įtaką PSDF biudžetui. Komisija gali priimti sprendimus: siūlyti arba ne vaistą įtraukti į sąrašą“, – aiškino Farmacijos departamento prie Sveikatos apsaugos ministerijos Bendrųjų reikalų skyriaus vedėja Giedrė Medžiaušaitė.

Komisijai, kurioje yra 8 nariai, priėmus sprendimą įtraukti vaistą į sąrašą, tai svarsto PSD taryba. Ją sudaro 16 narių. Jei taryba pritaria komisijos nuomonei, galutinį sprendimą priima sveikatos apsaugos ministras.

Šalies gamintojai ignoruojami

Vienas ES Direktyvos dėl priemonių, reglamentuojančių žmonėms skirtų vaistų kainų nustatymą ir šių vaistų įtraukimą į nacionalinių sveikatos draudimo sistemų sritį, skaidrumo reikalavimų apibrėžia laiką, per kurį turi būti priimtas sprendimas kompensuoti ar nekompensuoti vaistą po to, kai farmacijos kompanija pateikia tam paraišką.

„Norint patekti į kompensuojamųjų vaistų sąrašą Lietuvoje – ne pats lengviausias kelias, palyginti su kitomis šalimis. Kitur sąrašai peržiūrimi operatyviau ir dažniau, pradėjus gaminti generinius vaistus valstybės suinteresuotos kuo greičiau juos užsiregistruoti ir įtraukti į kompensuojamųjų sąrašą“, – tokią išvadą padarė lietuviškų vaistų gamintojų – „Sanito“ akcinės bendrovės generalinis direktorius Saulius Jurgelėnas.

Keli „Sanito“ produktai įtraukti į mūsų šalies kompensuojamųjų vaistų sąrašą. Tai ranitidinas, tramadolis, eufilino injekcinis tirpalas ir kiti.

„Visi jie, išskyrus pentoksifiliną, yra pigiausi tarp analogų kompensuojamųjų vaistų kainyne ir privalo būti pateikiami pirkėjams visose vaistinėse, bet taip nėra. Kada mūsų pasiūlyti vaistai gali būti įtraukti į kompensuojamųjų vaistų sąrašą, kada jis papildomas, niekas nežino. Lietuvoje galioja norminiai aktai, nurodantys, kada ir ką daryti, bet realybė kitokia. Šių metų kompensuojamųjų vaistų sąrašas dar neišleistas“, – piktinosi „Sanito“ marketingo Baltijos šalims vadovas Alenas Gražulis. Jis pridūrė, kad „Sanito“ vaistai yra 5 proc. pigesni nei bet kurioje kitoje ES šalyje, nes to reikalaujama iš norinčiųjų būti įrauktiems į kompensuojamųjų vaistų sąrašą.

Patentiniai ar generiniai

Lietuviški vaistai – tai būdas šiek tiek sutaupyti. Kitas taupymo būdas – įtraukti į kompensuojamųjų sąrašą ne patentinius, neseniai vienos vienintelės farmacijos kompanijos pradėtus gaminti vaistus, bet generinius, kuriuos patentiniam laikui pasibaigus įgyja teisę gaminti kitos farmacijos kompanijos. Pastarieji yra daug pigesni. Kai kuriose Europos šalyse atlikus patentinių ir generinių vaistų kainų tyrimą paaiškėjo, kad renkantis pastaruosius galima sutaupyti šimtus milijonų eurų. Pavyzdžiui, Vokietijoje dešimties pavadinimų patentiniai vaistai kainavo 2 mlrd. 98 mln. eurų, o to paties veikimo generiniai – 992 mln. eurų.

„Paraiškos vaistui įtraukti į sąrašus yra svarstomos nepriklausomai nuo to, kada vaistas pradėtas gaminti. Į sąrašus vaistai įrašomi tarptautiniais pavadinimais, todėl pagal juos negalima pasakyti, ar vaistas yra patentinis, ar generinis“, – tikino G.Medžiaušaitė.

Tačiau komisijos, tarybos ir ministrai žino, koks kuris vaistas ir kiek jis kainuoja. Praėjusiais metais už patentinius vaistus iš mūsų šalies PSDF biudžeto buvo sumokėta 352 mln. litų ir tai yra daugiau nei pusė visos kompensuojamiesiems vaistams skirtos 636 mln. litų sumos.

Argumentai: už ir prieš

Pastaruosius trejus metus veikusiame Farmacijos forume Lietuva, kaip ir kitos ES šalys, įsipareigojo priimant sprendimus dėl vaistų kompensavimo siekti optimalaus išteklių panaudojimo, kad būtų išlaikytas finansinis sveikatos sistemos tvarumas, užtikrinti vaistų prieinamumą pacientams. Kodėl mes perkame daug brangesnius patentinius vaistus?

„Perkame tokius, kokie yra. Patentinius perkame tol, kol nepradedami gaminti generiniai“, – atsakė sveikatos apsaugos ministro patarėjas M.Marcinkevičius. Ir paaiškino, kad pusė sumos nesudaro pusės visų kompensuojamųjų vaistų kiekio. Kadangi patentiniai vaistai daug brangesni, nupirkus jų gerokai mažiau sumokėta brangiau.

Ministro patarėjas tikino, kad per pusantrų pastarųjų metų nė vienas patentinis vaistas nebuvo įtrauktas į kompensuojamųjų vaistų sąrašą.

Tačiau sveikatos politikai, medikai ir net jų pacientai turi kitų argumentų. Lietuva kartu su kitomis ES šalimis yra įsipareigojusi atlyginti už vertingas inovacijas farmacijoje, sukūrus naujus vaistus. Sergantys žmonės, sužinoję, kad atsirado efektyvių naujų vaistų, nori gydytis būtent jais. Farmacijos kompanijų atstovai, diegdami į rinką naują produktą, pristato jį gydytojams, kurie taip pat dėl įvairių motyvų siūlo tokį vaistą savo pacientams.

Ligonio teisė žinoti

Panašu, kad vaistų politika veda į pasirinkimą, kaip pagal savo biudžetą renkamės drabužius ar automobilį. Tačiau dėl plonos piniginės įveikę savo norą gydytis efektyviau ir nusiteikę pirkti pigius vaistus susiduriame dar su dar vienu barjeru, užkertančiu kelią taupyti. Tai vaistininkai.

Štai konkretus pavyzdys. Jauna mama kas mėnesį perka 100 proc. kompensuojamus vaistus savo sūnui, sergančiam bronchine astma. Balandžio pabaigoje moteris receptą, kuriame, kaip ir dera, buvo paskirti vaistai bendriniu pavadinimu Natrii montelucasti, pateikė vienoje Eurovaistinių Kaune. Vaistininkė padavė dėžutę pavadinimu Singulair ir paprašė sumokėti 36,85 Lt. Bazinė šių vaistų kaina – 41,45 Lt, o mažmeninė net trigubai didesnė – 125,19 Lt. Taip yra todėl, kad tai – patentiniai vaistai. Pirkėjui paprastai reikia sumokėti bazinės arba, kitaip sakant, valstybės kompensuojamos ir mažmeninės kainos skirtumą. Šiam vaistui jis yra 83,74 Lt. Tačiau kodėl iš moters buvo paprašyta perpus mažiau? Pasirodo, vaistinėje vyko akcija, pagal kurią pritaikyta net 46,89 Lt nuolaida.

Po mėnesio, suvartojus vaistus, moteris jų pirkti nuėjo ne į kurią nors kitą, o vėl į Eurovaistinę, kur taikomos nuolaidos. Tačiau ne Kaune, o Palangoje, kur atostogavo. Moteris nustebo, kad teko primokėti visus 83,74 Lt. Pasirodo, vaistinė nuolaidos nepritaikė.

Tačiau perkant vaistus birželio mėnesį nereikėjo išleisti nė cento, nes buvo pasiūlytas nebe patentinis Singulair, o generinis pavadinimu Monkasta. Jo mažmeninė kaina gerokai mažesnė – 85,61 Lt, o bazinė arba kompensuojamoji – ta pati. Vadinasi, pirkėjui kainos skirtumas sudaro pusę Singulair sumos – 44,16 Lt. Eurovaistinė Kaune vėl pritaikė 100 proc. priemokos nuolaidą ir už vaistus nereikėjo mokėti nė cento. Jauna moteris nustebusi: kodėl taip skiriasi nuolaidos tame pačiame vaistinių tinkle, kodėl jai nepasiūlė pigesnio vaisto anksčiau?

Singulair – patentinis vaistas, Lietuvos vaistų registre įrašytas 1998 m. kovo 31 d. Generinis Monkasta Lietuvoje registruotas praėjusių metų liepos 31 d. Kodėl moteriai nepasiūlė jo šių metų balandžio ir gegužės mėnesiais? Ji be reikalo išleido 120 Lt.

Revizoriai trina rankas

Kur ieškoti teisybės, ar galima šią sumą susigrąžinti? Vaistinių ir gydymo įstaigų darbą kontroliuoja Valstybinė ligonių kasa. Praėjusiais metais buvo tikrinama, ar pagrįstai skiriami ir išrašomi kompensuojamieji vaistai ir medicinos pagalbos priemonės. Atlikta daugiau kaip pusė tūkstančio kontrolės procedūrų, nustatyta žala PSDF biudžetui – 1 074 tūkst. litų.

Kompensuojamųjų vaistų ir medicinos pagalbos priemonių išdavimo (pardavimo) vaistinėje pagrįstumui įvertinti buvo atliktos 253 kontrolės procedūros. Nustatyta, kad išduodant vaistus padaryta žala PSDF biudžetui viršijo 6 tūkst. litų. „Tad galima teigti, kad vaistinėse nustatoma žala PSDF biudžetui kasmet sumažėja keliais tūkstančiais litų. Tikėtina, kad tam galėjo turėti įtakos palyginti dažnai šalies mastu vaistinėse atliekamos kontrolės procedūros," – džiūgaujama Valstybinės ligonių kasos tinklalapyje.

Vaistininkai lieka nekalti

O kas tiria žalą ligonio biudžetui? Kauno teritorinės ligonių kasos Kontrolės ir ekspertizės skyriaus vedėja Nijolė Bijanskienė pakomentavo, kad „pažaboti“ vaistines nėra lengva, farmacijos įmonių įtaka daug didesnė vaistininkams nei gydytojams, pas kuriuos, žinia, nuolat lankosi farmacijos įmonių atstovai. Tačiau gydytojai yra suvaržyti: jie kompensuojamųjų vaistų receptuose rašo tarptautinį pavadinimą.

„Gydytojas paskiria vaistą tarptautiniu pavadinimu, o ligonio valia rinktis. Tačiau vaistininkai paduoda tik vieną vaistą, dažniausiai – brangiausią. Labai retai kada parodo tris dėžutes arba paklausia, kurį vaistą žmogus vartoja. Ligonių kasos, kontroliuodamos vaistines, mato, kad vaistas išrašytas bendriniu pavadinimu, o parduotas brangiausias. Paklausus, kodėl pardavė šitą, vaistininkai atsako, kad jo pageidavo pirkėjas“, – darbo patirtimi dalijosi N.Bijanskienė. Jos įsitikinimu, gydytojas gali daryti įtaką ligoniui tik savo autoritetu, žodžiu siūlydamas pirkti vieną ar kitą vaistą.

Teritorinės ligonių kasos atliko patikrinimus, apsikeitusios darbuotojais, kad vaistininkai jų nepažintų, ir prašė pigiausių vaistų analogų. Jų turėjo absoliučiai visos vaistinės, išskyrus pavienes.

Žalą atlygina įstaigos

Praėjusiais metais Kauno teritorinė ligonių kasa atliko kontrolinį patikrinimą, kaip skiriamas preduktalis. Tai vaistas širdies ligai – krūtinės anginai gydyti. Pirmą kartą jį gali skirti tik kardiologas, o ne šeimos gydytojas. Vaistą galima skirti tik trečios klasės krūtinės angina sergantiesiems ir tik tuomet, jei ligoniui netinka glicerilinitritas. Preduktalis gali būti kompensuojamas 50 arba 100 proc.

„Patikrinimo metu paaiškėjo, kad gydytojai skiria preduktalį, prieš tai neišbandę kitų nitratų grupės vaistų. Sako, ligonis jų netoleruoja, nors net nebuvo skyrę. Masiškai buvo kompensuota ne 50, o 80 proc. šio vaisto kainos. Galbūt inercija šią klaidą lėmė, nes yra labai mažai širdies ligoms gydyti skirtų vaistų, kurie būtų kompensuojami tik 50 proc. Žalą valstybės biudžetui padengė tos gydytmo įstaigos, kuriose dirbantys gydytojai neteisingai skyrė kompensavimą“, – aiškino Kauno teritorinės ligonių kasos Kontrolės ir ekspertizės skyriaus vedėja.

Netiksliai užpildyti receptai, kai nenurodomos vaistų formos, pavyzdžiui, tabletės ar kapsulės, laikas, kuriam vaisto užteks ir panašiai – tai dažniausi pažeidimai, kuriuos nustato kontrolieriai.

„Tai nesudaro žalos valstybės biudžetui“, – apibendrino N.Bijanskienė.

Kiek parduodama patentinių vaistų, kai jau yra jų kopijų, niekas neskaičiuoja. „Reikėtų rimtai analizuoti“, – į šį klausimą atsakė Kontrolės ir ekspertizės skyriaus vedėja. Atsakymu į jį valstybė nėra suinteresuota, tai aktualu tik patentinio vaisto gamintojams ir pirkėjams, nežinantiems, kad yra pigesnių analogų.

Čekija

2007 m. pakeistas įstatymas, reglamentuojantis vaistų kompensavimą. Kompensuojamų vaistų kainos nustatomos pagal aštuonių pasirinktų šalių kainas (Estijos, Prancūzijos, Italijos, Lietuvos, Vengrijos, Portugalijos, Graikijos, Ispanijos). Kompensuojamieji vaistai, jei yra generikų ar panašų veikimą turinčių, yra grupuojami ir kompensuojami pagal pigiausio toje grupėje kainą. Jei vaistas grupėje pasižymi išskirtinėmis savybėmis, jam gali būti suteikti papildomi balai ir jo kompensuojama kaina gali būti padidinta iki 30 proc. Jei vaisto neįmanoma priskirti grupei, pavyzdžiui, jis yra vienintelis, dėl kainos sprendžiama individualiai.

Latvija

Latvijos ministrų kabinetas yra patvirtinęs 52 ligų ir būklių sąrašą, kurioms esant vaistai kompensuojami 100, 75 arba 50 proc. 100 proc. kompensacija skiriama lėtinėmis ligomis sergantiems ligoniams, kuriems vaistai būtini gyvybei užtikrinti. 75 proc. kompensuojami vaistai lėtinėmis ligomis sergantiems ligoniams išlaikyti tam tikrą sveikatos lygį ir išvengti galimų komplikacijų. 50 proc. vaistai kompensuojami tada, kai liga lėtinė ir kai vaistas reikalingas tam, kad pagerintų ligonio sveikatą. Ligonis moka skirtumą tarp kompensuojamos vaisto dalies ir vaisto kainos vaistinėje bei papildomai 0,10 lato recepto mokestį. Kompensuojamus vaistus gali skirti tik tie gydytojai, kurie yra sudarę sutartį su ligonių kasa. Sveikatos apsaugos ministras tvirtina veikliųjų medžiagų sąrašą kiekvienos iš Vyriausybės patvirtintame ligų sąraše įrašytos ligos gydymui. Pagal ministro patvirtintą sąrašą vaistų agentūra išleidžia kompensuojamųjų vaistų sąrašą, kuriame, po individualių derybų su farmacinėmis kompanijomis, nustatoma konkreti kiekvieno vaisto kompensuojamoji kaina. Nereceptiniai ir homeopatiniai vaistai nekompensuojami. Nekompensuojamų vaistų kainos nereguliuojamos, tačiau yra nustatytos tam tikros didmenininkų maržos (skirtumas tarp kainos ir savikainos, maksimali marža – 15 proc.), kuria galima padidinti vaisto gamintojo nustatytą kainą. Vaistinės savo ruožtu vaisto kainą gali padidinti nuo 20 iki 38 proc.

Lenkija

Lenkijos kompensuojamųjų vaistų sąrašą Sveikatos ministerija publikuoja mažiausiai 2 kartus per metus, jį sudaryti ministrui padeda ekspertų grupė, kurioje dalyvauja Sveikatos, Finansų, Darbo ir Socialinės apsaugos ministerijų bei ligonių kasų atstovai. Kompensuojamieji vaistai skirstomi į 2 kategorijas: prieinamus visiems apdraustiems gyventojams ir skirtus tik tam tikromis ligomis sergantiesiems. Priemokos už kompensuojamuosius vaistus yra 3 lygių: – fiksuota 3,20 zlotų priemoka pakuotei (tai pati mažiausia priemoka); 30 proc. vaisto kainos; 50 proc. vaisto kainos. Yra dar viena kategorija, kai ligoniui nereikia primokėti. Vaistą vienai ar kitai priemokos kategorijai priskiria speciali komisija, sudaryta prie Sveikatos ministerijos iš įvairių sričių gydytojų specialistų. Vaistai sąraše grupuojami į grupes ir kompensuojami pagal pigiausio toje grupėje kainą. Vaistų mažmeninė kaina nustatoma, prie gamintojo kainos pridėjus 9,9 proc. didmenininko maržos ir iki 40 proc. vaistinės maržos. Vaistams, kurių kaina viršija 100 zlotų, vaistinės marža yra fiksuota ir sudaro 12 zlotų. Nekompensuojamų vaistų kainos nekontroliuojamos. Lenkijos bendrojo vidaus produkto išlaidos vaistams yra 2,4 proc. – tai vienas didžiausių rodiklių Europoje. Pagal vaistų suvartojimą Lenkija užima antrą vietą Europoje (29 pakuotės vienam gyventojui). Pirmoje vietoje yra Prancūzija.

ES dokumentai

Farmacijos forumo Kainodaros ir kompensavimo darbo grupė priėjo prie išvados, kad vaistai turi būti prieinami visiems ligoniams, jų turi būti rinkoje ir tokiomis kainomis, kad ligonis galėtų juos nusipirkti. Generiniai vaistai sudaro geras galimybes pasiekti tų pačių gydymo rezultatų mažesnėmis išlaidomis, sutaupytas lėšas skiriant nepakeičiamų patentinių vaistų įsigijimui. Generinių vaistų naudojimo efektyvus skatinimas apima ne tik pasiūlos, bet ir paklausos mechanizmą: tai lanksti bei adaptuota kainodaros bei kompensavimo sistema, kainos jautrumas ligoniams, konkurencija tarp gamintojų, didmenininkų ir vaistinių.

Įtaka paklausai

Tai apima individualių gydytojų bei vaistininkų elgseną išrašant vieną ar kitą vaistą, pasiūlant pacientui rinktis generinį preparatą. Tam, kad valstybės kompensavimo politika sutaptų su jos įgyvendintojų intencijomis, siūlomos įvairios priemonės – finansinių limitų nustatymas, vaistų išrašymo gidai gydytojams, vaistininkų teisė keisti preparatą vaistinėje, kainos jautrumas pacientui. Išankstinės, atgalinio mokėjimo, kainos-apimties reguliavimo sutartys taip pat yra efektyvus mechanizmas kontroliuoti bendras vaistų kompensavimo išlaidas.

Inovacijos

Kompanijos turi būti pasirengusios pateikti įrodymus, kad naujas vaistas veikia daug geriau nei standartinė terapija, o kompensavimo sistemos į tai turėtų atsižvelgti: jei produkto vertė yra aiškiai įrodoma, už tai turi būti tinkamai atlyginama, įtraukiant vaistą į kompensuojamųjų sąrašą, nustatant sulygtą kainą ir pan.

Sąrašas

Į kompensuojamųjų vaistų sąrašą įtrauktas 1671 vaistas. Sąraše dominuoja Slovėnijos „Sandoz d.d.“ kompanija – kompensuojami net 153 jos gaminami preparatai. Antrą vietą užima taip pat Slovėnijos KRKA kompanija su 112 vaistų, trečią – farmacijos milžinė „Glaxo Smith Kline“ – 98. Lietuvoje registruota daugiau kaip 100 jos gaminamų vaistų, beveik visi jie įtraukti į kompensuojamųjų sąrašą.

Išlaidos to paties veikimo vaistams (eurais)