Nuo sepsio kas 2,8 sekundes pasaulyje miršta vienas žmogus, kasmet suserga maždaug 50 mln. žmonių, o 11 mln. iš jų – miršta. Dalį šių skaičių sudaro ir vaikai bei naujagimiai. „Pasaulis turi skubiai dėti kuo daugiau pastangų didinant informacijos apie sepsį prieinamumą, kad visų šalių piliečiai galėtų laiku aptikti, o gydytojai – gydyti šią klastingą būklę“, – teigia PSO vadovas T. A. Ghebreyesus.

Mintimis apie šią daugybę gyvybių nusinešančią būklę sutiko pasidalinti Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Intensyviosios terapijos klinikos gydytoja anesteziologė reanimatologė prof. Dalia Adukauskienė, kurios ekspertinė sritis yra sepsis.

Kas yra sepsis?

Dažnai yra klaidingai manoma, kad sepsis – tai tik „kraujo užkrėtimas“, o ypač kad jis įgyjamas tik ligoninės aplinkoje. Sepsis yra gyvybei pavojų kelianti būklė, kuri kyla dėl neadekvačios ir sau pačiam žalingos organizmo reakcijos į infekciją, kai pernelyg audringas organizmo atsakas į infekcijos sukėlėją pažeidžia organus ir audinius. Jei ši būklė nėra anksti diagnozuojama ir atitinkamai gydoma, ji gali komplikuotis sepsiniu šoku, dauginiu organų funkcijų nepakankamumu ir blogiausiame scenarijuje – mirtimi.

Kokie žmonės turi didesnę riziką sepsio išsivystymui?

Nors susirgti sepsiu gali kiekvienas, vis dėl to pagrindinis ir svarbiausias veiksnys – tai žmogaus imuninės sistemos būklė, priklausanti nuo daugybės aspektų: amžiaus, mitybos, žalingų įpročių, lėtinių ligų (kvėpavimo, širdies ir kraujagyslių, kepenų, inkstų ligos, cukrinis diabetas). Įtakos sepsio išsivystymui turi tiek bakterijos, tiek virusai bei kiti mikroorganizmai. Skaičiavimai rodo, kad apie 11 iš 1000 gimdančių moterų susiduria su infekcija susijusiomis organų disfunkcijomis ar net mirtimi. Didesnę riziką sepsio išsivystymui turi kūdikiai iki 1 metų, vyresni nei 60 metų suaugusieji, sergantieji lėtinėmis ligomis, turintys nusilpusią imuninę sistemą ar gydomi imunitetą slopinančias medikamentais, gydomi spinduline terapija, sergantieji AIDS, cukriniu diabetu, taip pat tie, kuriems yra pašalinta blužnis.

Ž. Junciaus nuotr.

Kaip vystosi sepsis?

Mūsų aplinkoje gyvena galybė mikroorganizmų, kurie gali sukelti infekcijas. Pavyzdžiui, bakterijų, virusų, grybelių ar parazitų. Į organizmą jie gali patekti per odą, pavyzdžiui, miške susižeidus nešvariu daiktu, juos galime įkvėpti ar nuryti su užterštu maistu ar gėrimu. Mūsų kūno viduje taip pat gyvena mikroorganizmai, kurių visumą vadiname mikrobiota, su kuriais palaikom svarbius sveikatai ryšius. Mikrobams patekus į sterilius audinius, mūsų imuninė sistema pradeda juos naikinti, kovoja su infekcija ir neleidžia jai išplisti. Pažeistoje vietoje kyla vietinis uždegimas, kuris yra normali organizmo apsauginė reakcija. Tačiau imunitetas kartais sureaguoja pernelyg audringai, nes jo reakcija tuomet būna pavėluota. Tuomet imuninės sistemos poveikis, kuris turėtų tarnauti naikinant mikroorganizmus ir apsaugant organizmą, pažeidžia ir sveikus mūsų pačių audinius ar organus.

Kaip atpažinti sepsį?

Ankstyvąją sepsio diagnostiką apsunkina tai, kad jam būdingi simptomai yra nespecifiniai (jie lydi ir daugelį kitų ligų). Tai – didelis silpnumas, karščiavimas ar sumažėjusi kūno temperatūra, dažnas pulsas ir kvėpavimas, sumišimas, orientacijos sutrikimas, išblyškusi oda, sumažėjęs šlapinimasis. Pastebėjus šiuos simptomus reikėtų nedelsiant kreiptis į artimiausią gydymo įstaigą.

Ar galima sepsio prevencija?

Nepaisant net adekvataus gydymo, pernelyg daug sepsio aukų neišgyvena.

Apsisaugoti nuo sepsio sudėtinga. Sepsį lemia infekcija, todėl pati geriausia prevencija ir yra apsisaugoti nuo infekcijos ir stiprinti imuninę sistemą. Vakcinos yra tik nuo pavienių sukėlėjų, pavyzdžiui, pneumokoko ar SARS-CoV-2 virusų. Didelę reikšmę infekcijos atsiradimui turi dažnas bei neatsakingas antibiotikų vartojimas (kuomet vartojama netinkamomis dozėmis, pernelyg dažnai ar gydant virusines ligas, taip pat pasibaigusio galiojimo ar kitiems asmenims paskirtus antibiotikus), kuris gali sukelti bakterijų atsparumą, todėl infekcijos tampa nekontroliuojamos, progresuojančios ir gali išsivystyti sepsis. Todėl sepsio gydymas prasideda nuo prevencijos, o šiame mūšio lauke atsakomybė didele dalimi tenka ne tik gydytojui, bet ir patiems pacientams.

Kaip ši būklė yra gydoma?

Gydymo metodas priklauso nuo infekcijos rūšies ir organų disfunkcijos sunkumo. Įprastai ligonių gydymas pradedamas užtikrinant adekvatų gaunamų skysčių kiekį juos lašinant į veną, tiekiamas papildomas deguonis, antimikrobinis gydymas naikinti infekcijos sukėlėjui, išvalomas infekcijos židinys. Jei ligonio būklė reikalauja, gyvybiškai svarbių organų veiklos užtikrinimui yra skiriami kraujospūdį palaikantys vaistais, jungiama prie dirbtinio plaučių ventiliavimo aparato, sutrikus inkstų veiklai – valomas kraujas, užtikrinamas adekvatus maistinių medžiagų ir mikroelementų turintis maitinimas. Nepaisant net adekvataus gydymo, pernelyg daug sepsio aukų neišgyvena. Pasveikusiesiems gali išlikti ilgalaikiai sveikatos sutrikimai, todėl neretai būna reikalinga ilgalaikė medicininė priežiūra ir reabilitacija.

Kada ir kodėl minima sepsio diena?

Pasaulinės sepsio dienos minėjimas 2013 metais buvo inicijuotas Pasaulinio Sepsio Aljanso, ne pelno siekiančios organizacijos. Šios organizacijos iniciatyva rugsėjo 13-oji ir buvo paskelbta Pasauline sepsio diena, o rugsėjis – sepsio sąmoningumo mėnesiu. Šios dienos minėjimo tikslas – medikų budrumo paskatinimas ir visuomenės švietimas.

LSMU ligoninės Kauno klinikų Intensyviosios terapijos klinika kartu su jos vadovu doc. Tomu Tamošuičiu ir LSMU SMD Intensyviosios terapijos būreliu rugsėjo-13-ąją organizavo jau tradicija tapusį sepsio dienos minėjimą: konferenciją, rožinių, viltį simbolizuojančių, balionų leidimą į dangų bei informacinę kampaniją, kurios metu Kauno klinikų lankytojai buvo supažindinti su šia klastinga liga. Gydytojų anesteziologų reanimatologų bei studentų organizuotas renginys skirtas informuoti visuomenę apie sepsio grėsmę, simptomus, kadangi ankstyvoji ligos diagnostika ir suvienytos gydytojų bei pacientų pastangos – sepsio gydymo sėkmės prielaida.