Tyrimų duomenimis, britiškosios atmainos atvejai kai kur sudaro 80 ir daugiau procentų tirtų atvejų.

Santaros klinikų laboratorijoje ištirti 377 ėminiai, iš jų didžioji dauguma – 294 – priskirti britiškajai linijai. Ši atmaina sudaro 85 proc. (154 iš 182) Vilniaus, 81 proc. (39 iš 48) Kauno, 22 proc (du iš devynių) Klaipėdos, 91 proc. (31 iš 34) Alytaus, 77 proc. (27 iš 35) Utenos, 70 proc. (14 iš 20) Marijampolės, tris iš devynių Panevėžio, šešis iš aštuoni Tauragės, septynis iš aštuonių Telšių ir 52 proc. (11 iš 21) Šiaulių apskrities ėminių.

Taip pat Santaros klinikų laboratorijoje nustatyti ir abu nauji Pietų Afrikos viruso linijos sukelti atvejai, kurių pasiskirstymas apskritimis yra tikslinamas.

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto laboratorijoje ištirti 47 ėminiai – iš jų 29 atvejai priklauso britiškajai linijai. Šie atvejai sudaro visus keturis Vilniaus, du iš penkių Kauno, vienintelį Utenos, 83 proc. (15 iš 18) Marijampolės ir septynis iš 14) Panevėžio apskrities LSMU paskutinių tirtų ėminių.

Iš viso iki šiol Lietuvoje, pagal NVSPL koordinuojamą sekoskaitos projektą, atlikta 4065 ėminių sekoskaita ir aptikti 1646 britiškosios bei 10 Pietų Afrikos viruso linijos atvejų.

Britiškoji atmaina laikoma labiau užkrečiama, tuo tarpu Pietų Afrikos – atsparesne vakcinoms.