Tačiau pasiteiravus apie mitybos įpročius, paaiškėja liūdnesnė situacija – praktiškai visų Lietuvos gyventojų kasdienį mitybos racioną sudaro gyvulinės kilmės riebalai, didinantys cholesterolio kiekį kraujyje.
Tyrimo duomenimis, 40 proc. gyventojų yra įsitikinę, kad sveika mityba ir dieta gali sumažinti cholesterolio kiekį kraujyje, dar 54 proc. mano, jog šios priemonės gali iš dalies padėti. Paprašyti išskirti veiksnius, kurie labiausiai sumažintų cholesterolio kiekį, dauguma gyventojų rinkosi fizinio aktyvumo ir subalansuotos mitybos derinį. Nepaisant to, paaiškėjo, kad lietuviai per dažnai valgo produktus, turinčius tiesioginę įtaką cholesterolio didėjimui. Net 94 proc. apklaustųjų kiaulieną, sviestą, riebią dešrą, grietinę, grietinėlę ar majonezą vartoja nuo kelių kartų per savaitę iki kelių kartų per dieną, nors Sveikatos apsaugos ministerija rekomenduoja mažinti gyvulinių riebalų vartojimą.
Gydytojai sutinka, kad daugeliu atvejų mitybos įpročių pakeitimas – viena tinkamiausių priemonių cholesterolio mažinimui, nes „gerasis“ cholesterolis gaminamas organizme, o „blogasis“, perteklinis – gaunamas būtent su maistu. Todėl, jei asmuo nėra priskirtas širdies ir kraujagyslių ligų (ŠKL) grupei ir gydytojas nenurodo kitaip – cholesterolį kontroliuoti gali pats žmogus. Tereikia sureguliuoti mitybą, atsisakyti nesveikų, riebių produktų ir žalingų įpročių, tokių kaip per didelis alkoholio vartojimas ar rūkymas.
Siekiant mažinti cholesterolio padidėjimą, rekomenduojama:
• Teikti pirmenybę tokiems produktams kaip: nesmulkinti grūdai, lęšiai, pupelės, pupos, žirniai, avinžirniai, soja, šviežios daržovės, išskyrus bulves, švieži ir šaldyti vaisiai, liesa ir riebi žuvis, paukštiena be odelės, liesas pienas ir jogurtas, actas, garstyčios, neriebūs padažai. Geriausia maistą kepti ant grotelių, virti vandenyje ar garuose.
• Sakingai vartoti šiuos produktus: apdorotų grūdų duona, ryžiai ir makaronai, sausainiai, kukurūzų dribsniai, bulvės, džiovinti vaisiai, uogienė, drebučiai, konservuoti vaisiai, šerbetai, vaisiniai ledai, vaisių sultys, riešutai, išskyrus kokosus, sėklos, medus, šokoladas, liesa jautienos, ėrienos, kiaulienos ar veršienos išpjova, jūros gėrybės, vėžiagyviai, neriebus pienas, sūris ir kiti pieno produktai, kiaušiniai, alyvuogių aliejus, majonezas, kečupas.
• Atsisakyti arba vartoti retai: pyragai ir kiti saldūs kepiniai, ledai, gaivieji gėrimai, dešrelės, saliamis, šoninė, šonkauliukai, dešrainiai, subproduktai, grietinėlė, nenugriebtas pienas, jogurtas, su sviestu ar grietinėle paruoštos daržovės, transriebalai ir riebus margarinas, sviestas, taukai, kiaulienos riebalai.
Vis dėlto į ŠKL rizikos grupę patenkantiems asmenims nepakanka vien tik susitvarkyti mitybos įpročius, tokiems žmonėms dažnai paskiriamas papildomas gydymas statinais. Dauguma – 60 proc. – apklaustųjų, kuriems buvo paskirtas gydymas nuo padidėjusio cholesterolio kiekio, žino apie statinus, dar 21 proc. yra bent girdėjęs. Absoliuti dauguma apklaustųjų nemano, kad gydytojai be reikalo skiria statinus arba kad šie vaistai yra didesnis blogis nei padidėjęs cholesterolis. Kaip rašoma pranešime spaudai, tai rodo po truputį besikeičiantį visuomenės požiūrį į statinus iš apipinto mitais į teisingą supratimą, kad tai veiksminga priemonė, padedanti kovoti su ŠKL.
Tyrimą 2018 m. gruodį atliko rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų kompanija „BERENT Research Baltic“.
Naujausi komentarai