„Įvertinus tai, kad dalis užsieniečių, kuriems įmonių kvietimu buvo išduotos nacionalinės vizos, kaip trūkstamų profesijų atstovams, tose įmonėse neįsidarbino ir darbdaviai nežinojo, kur yra jų kviesti užsieniečiai, nuspręsta įvesti kvotą trūkstamų profesijų trečiųjų šalių piliečiams. Tikimės, kad tai padės įvertinti realų tokių darbuotojų poreikį“, – sako laikinai einanti socialinės apsaugos ir darbo viceministrės pareigas Eglė Radišauskienė.

Pasak viceministrės, neturėtume pamiršti, kad Užimtumo tarnybos duomenimis, šiandien registruotas nedarbas šalyje siekia 15,6 proc. „Net ir viršijus kvotą, darbuotojus iš trečiųjų šalių įsivežti bus galima, tačiau jiems bus taikomas darbo rinkos testas, kuris paprastai užtrunka iki 7 darbo dienų. Pats kvotos dydis taip pat galės būti peržiūrėtas metų eigoje,“ – teigia E. Radišauskienė.

Kaip rodo „Sodrai“ pateikti darbdavių pranešimai, absoliuti dauguma darbuotojų iš trečiųjų šalių įdarbinami paslaugų (tolimųjų reisų vairuotojai), pramonės (laivų statyba) ir statybos sektoriuose. Užimtumo tarnybos duomenimis, nuo 2020 m. sausio pradžios iki spalio pabaigos įdarbinti 5523 darbuotojai (vairuotojai) paslaugų sektoriuje, 1712 – statybos sektoriuje, 489 – pramonės sektoriuje.

2021 metais kvotos leis įdarbinti 32 200 užsieniečius, kurių profesija įtraukta į Lietuvoje trūkstamų profesijų darbuotojų sąrašą: 11600 darbuotojų paslaugų srityje, 9500 – pramonės, 9100 – statybos, 2000 – žemės ūkyje.

Išnaudojus kvotą, bus galima ir toliau įdarbinti trūkstamų profesijų užsieniečius, tačiau bus taikoma bendra Užsieniečių įstatyme nustatyta tvarka, t. y. atlikus darbo rinkos testą ir nustačius, kad į tą darbo vietą nėra tinkamo Lietuvos ar Europos Sąjungos piliečio, reikės gauti leidimą dirbti, arba sprendimą dėl atitikties darbo rinkos poreikiams.

Leidimus dirbti išduoda, sprendimus dėl atitikties Lietuvos darbo rinkos poreikiams priima Užimtumo tarnyba.

Leidimo/Sprendimo dirbti išdavimo sąlygos:

1) Lietuvoje nėra specialisto, atitinkančio darbdavio keliamus kvalifikacinius reikalavimus;

2)  pateikiamas darbdavio įsipareigojimas įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui;

3) pateikiama darbdavio informacija apie užsieniečio turimą kvalifikaciją ir jos atitiktį darbo vietai ir ne mažesnę negu 1 metų darbo patirtį pagal turimą kvalifikaciją per pastaruosius 5 metus.

Jeigu darbdavys yra įtrauktas į patvirtintų įmonių sąrašą, pateikiama darbdavio informacija arba apie užsieniečio turimą kvalifikaciją ir jos atitiktį darbo vietai, arba ne mažesnę negu vienerių metų darbo patirtį pagal darbdavio nurodytą profesiją per pastaruosius penkerius metus.