Nedirbti ir įgyvendinti savo svajones sulaukus pensijos dažniau planuoja jauno ir vidutinio amžiaus (iki 45 m.) respondentai. Vyresni apklaustieji mano gausiantys mažą pensiją, todėl bus priversti apsiriboti tik būtiniausiais poreikiais – tokių yra kas ketvirtas (25 proc.). Vis dėlto, 29 proc. gyventojų dar nežino, ką veiks išėję į pensiją.

„Sunku įsivaizduoti, kad būsimi pensininkai galėtų oriai gyventi vien tik iš valstybės mokamos pensijos – iš tokios pensijos sunkiai pragyvena ir dabartiniai senjorai. Todėl neretas dirbantysis planuoja dirbti ir išėjęs į pensiją, ir ne vien todėl, kad jam patinka jo darbas, bet ir todėl, kad būsimos pensijos neužteks pragyvenimui“, – teigia „Aviva Lietuva“ generalinė direktorė Asta Grabinskė.

Daugiausiai nerimo – dėl per mažų pajamų

Negalėjimas pragyventi iš turimų pajamų ir santaupų – kas antram (50 proc.) apklaustajam didžiausią nerimą keliantis dalykas išėjus į pensiją. Šis dalykas dažniau gąsdina moteris ir vyresnio amžiaus respondentus. Tuo metu dėl išlaidų sveikatos priežiūrai – jos nerimą kelia 40 proc. gyventojų – dažniau nuogąstauja vyrai ir gaunantieji didesnes pajamas.

„Nenuostabu, kad daugiausiai nerimo kelia negalėjimas pragyventi iš būsimos pensijos ar turimų santaupų – beveik 2 iš 5 apklaustų žmonių taupymui neskiria net ir mažiausios dalies nuo savo pajamų. Galima manyti, kad kol esi jaunas, apie pensiją galvoti – per anksti. Tačiau verta įsiminti vieną paprastą taisyklę – savo ateitimi, o ir savo pensija, galiu ir turiu pasirūpinti pats“ , – pabrėžia A. Grabinskė.

Didesnės pajamos – ilgesniam gyvenimui pensijoje

Kaip atskleidžia apklausos rezultatai, kone kas antras (45 proc.) šalies gyventojas tikisi, kad jo būsima pensija sudarys mažiausiai pusę buvusio atlyginimo. Tik 1 iš 7 (14 proc.) apklaustųjų planuoja gauti jo dabartinį atlyginimą atitinkančią pensiją.

Pasak A. Grabinskės, nereikėtų stebėtis dėl tokių rezultatų – ilgėjant gyvenimo trukmei ir viliantis gyventi ilgesnį laiką pensijoje natūralu manyti, jog kokybiškam gyvenimui reikės ir didesnių pajamų. Vyrų, didmiesčių gyventojų ir jauniausių apklaustųjų (iki 25 m. amžiaus) būsimi poreikiai senatvėje neretai perlipa 1500 eurų ribą. Kukliausias sumas dažniau įvardijo vyriausio amžiaus, žemesnio išsimokslinimo, mažesnių pajamų atstovai, kaimo gyventojai.

Lūkesčiai dėl gyvenimo trukmės pensijoje labiausiai susiję su gyventojo amžiumi, išsilavinimo lygiu ir gaunamomis pajamomis – jaunesni, aukštesnį išsilavinimą turintys ir gaunantys didesnes pajamas tikisi gyventi ilgiau. Be to, jaunesni vyrai tikisi pensijoje gyventi ilgiau nei moterys, nors šalies demografiniai rodikliai tam ir prieštarauja.

„Nerimą kelia ir tai, kad ateityje senjorų ir dirbančiųjų santykis keisis tikrai ne dirbančiųjų naudai – prognozuojama, kad 2050 m. vieną pensininką išlaikys 1,6 dirbančiojo. Be abejo, tai neigiamai atsilieps ir mūsų pensijoms. Todėl turime jau dabar atsakyti į klausimą: taupysime pensijai ar taupysime išėję į pensiją?“ – klausia A. Grabinskė.

Apklausa vyko šių metų lapkritį, joje dalyvavo 1013 Lietuvos gyventojų.