„Paprastai įmonės, kurios ateina, ypač vokiškos, jos aplink save formuoja tam tikrą ekosistemą – tai reiškia, kad, pavyzdžiui, bendradarbiaujama su vietiniais tiekėjais, kurie reikalingi komponentų gamybai, kursis paslaugų verslai, nes čia reikės (...) ir aptarnavimo, visokių kavinių, nes žmonėms reikės gauti daugiau paslaugų“, – trečiadienį susitikime su  Baisogalos bendruomene sakė A. Armonaitė.

„Rheinmetall“ turės įdarbinti bent 150 žmonių minimum šitoje gamykloje, čia investuoti 180 mln. eurų (...) dukart didesnė investicija nei visas savivaldybes biudžetas. (...) Kas paprastam baisogaliečiui? Aš noriu pasakyt, čia bus daugiau veiksmo“, – pabrėžė ji.

„Kils ir turto vertė, beje, tai turėkime ir tą omenyje. (...) GPM (bus mokamas – BNS) į savivaldybės biudžetą, bus galima naudoti infrastruktūrai“, – teigė ministrė.

Ministrė teigė „Rheinmetall“ vadovybei perduosianti žinią, kad baisogaliečiai palaiko gamyklos statybas, tačiau tikisi daugiau aiškumo dėl galimo jos poveikio gamtai.

„Perduosim vokiečiams, kad bendruomenė palaiko, bet nori ryšio, nori aiškumo dėl poveikio gamtai“, – sakė A. Armonaitė.

Ji taip pat pridūrė, jog statant gamyklą aplinkosaugai bus skiriamas didelis dėmesys.

„Ten ir sunkieji metalai ir tas, ir anas, ir vis tiek nuotėkis kaip ir į mūsų ežerą, ar nemirs mūsų ežeras?“ – klausė baisogalietis Edvardas.

„Aš pati, kaip Aušrinė, ne kaip ministrė, nenorėčiau, kad čia atsitiktų kokia nelaimė ar kad čia užsiterštų kokie vandenys (...) mes prižiūrėsim šituos dalykus ir pasižiūrėsime, kad jie nebūtų apeinami ir tas yra pasakyta ir investuotojams“, – sakė ekonomikos ir inovacijų ministrė.

Susitikimo metu žmonės kėlė klausimų dėl savo likimo, būsimos gamyklos poveikio aplinkai ir netoliese esančiam ežerui.

Ministrės teigimu, miesteliui gamykla atneš daug pozityvių pokyčių: reikės naujų kelių, bus didinami elektros tinklų pajėgumai, taip pat gali būti keliama ar keičiama žmonių kvalifikacija.

„Tame susitarime, kurį pirmą pasirašėme, mes ten numatėme, (...) kad bendradarbiausime ir su švietimo institucijomis. (...) Labai dažnai įmonės daro pačios viduje perkvalifikavimą ir labai dažnai (...) nori tokių specialistų, kurių nėra rinkoje ir kurių neruošia profesinės mokyklos“, – bendruomenei sakė A. Armonaitė.

„Per vieną pirmųjų susitikimų su „Rheinmetall“ mes kalbėjome apie tai, kaip mes dirbame su universitetais (...) tai mes užsikabinome ties šituo klausimu“, – pabrėžė susitikime dalyvavusi ekonomikos ir inovacijų viceministrė Erika Kuročkina.

Bendruomenė taip pat kėlė klausimą dėl Baisogalos apylinkių, kur yra nuosavų namų kvartalų, į kuriuos per brangu nutiesti vandentiekį.

„Norėtųsi sužinoti, kiek šitas projektas lies infrastruktūrą, kiek bus galima plėsti mūsų gyvenviečių privažiavimo takus ar vandentiekio infrastruktūrą bus norima plėsti?“ – susitikime ministrės klausė baisogalietis Romas.

„Galbūt gamykla norės naudoti gamtines dujas ir miesteliui būtų galima tiesti dujotiekį?“ – klausė Vytautas.

Trečiadienį Vyriausybė pritarė, kad Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) valdoma valstybinė žemė Radviliškio rajone būtų perimta valstybės poreikiams – čia bus statoma „Rheinmetall“ amunicijos gamykla.

„Rheinmetall“ į 155 mm artilerijos amunicijos gamyklą Lietuvoje ketina investuoti daugiau nei 180 mln. eurų, joje turėtų būti sukurta bent 150 naujų darbo vietų.

Projektui suteiktas stambaus projekto statusas.