Pasak jos, į tokį ministrų „klubą“ bus kviečiami jungtis ir kiti ES šalių ministrai.

„Sutarėme, jog įkursime neformalų skaitmenos ir inovacijų ministrų klubą, pakviečiant ir kitus ministrus apsitarti įvairiais europiniais klausimais, kad prieš sprendžiant ministrų tarybose, europiniuose formatuose, turėtume pasikalbėjimus privačiai, neformaliai apie tas praktikas ir kitus dalykus, kad Europa žengianti į skaitmeninį dešimtmetį turėtų daugiau suintegruotų sprendimų“, – antradienį po susitikimo su Vokietijos skaitmeninimo ir susisiekimo ministru Volkeriu Wissingu Vilniuje žurnalistams sakė A. Armonaitė.

„Kalbant daugiau europinį reguliavimą, europinį bendradarbiavimą, labai svarbu koordinuotis dar iki atsirandant tam tikriems (Europos – BNS) Komisijos dokumentams ir panašiai, nes mes, ministrai, bendraudami su rinka, institucijomis, matome, kaip tai veikia praktikoje. Tai tą sutarėme konkrečiai – turėti tokį dažnesnį, neformalų formatą tarp Lietuvos ir Vokietijos, pakviečiant ir kitas šalis“, – pridūrė ministrė.

A. Armonaitė pažymėjo, jog daugiau nei 90 proc. Lietuvoje valstybės teikiamų paslaugų yra skaitmeninės.

Vokietijos skaitmeninimo ir susisiekimo ministras Volkeris Wissingas sakė, kad neformaliame už inovacijas atsakingų ministrų „klube“ galės dalyvauti ir už kitas sritis atsakingi ministrai.

„Mes ketiname turėti atvirą darbo grupė. Taigi, visi, kurie norės prisijungti, galės prisijungti. Prasminga įtraukti kelias ministerijas, kadangi už skaitmeninius aspektus nėra atsakingas tik vienas ministras – dažniausiai tuo dalijasi kelios ministerijos“, – žurnalistams teigė V. Wissingas.

Pasak Vokietijos ministro, Lietuva yra sparčiai pažengusi skaitmeninimo srityje.

„Lietuva šiuo atžvilgiu yra smarkiai pažengusi į priekį ir mes galime ir norime daug ko pasimokyti iš Lietuvos. Mes turime ir norime su Lietuva labai intensyviai derinti skaitmeninę darbotvarkę“, – teigė V. Wissingas.

Pasak Lietuvos ministrės, viena iš bendradarbiavimo su Vokietija sričių – elektroninio identifikavimo vystymas ir integracija ES lygiu.

„Lietuvoje jis yra gana gerai išvystytas, kitose šalyse gal mažai išvystytas, bet mes norime kartu bendradarbiauti, kad jau visa Europos Sąjunga būtų gerai suintegruota, kas liečia mūsų elektroninę atpažintį ir paslaugų prieinamumą – ne tik Lietuvoje ar Vokietijoje, bet ir suintegruota visoje Europos Sąjungoje“, – teigė A. Armonaitė.

„Yra labai daug klausimų, pavyzdžiui, įgyvendinimo dalis. Lietuvoje skaitmeninių paslaugų yra gana daug. Antras dalykas yra europinio reguliavimo dalis, kaip atrodys tas reguliavimas Europoje – mums tai reikia aptarti ir koordinuotis“, – sakė ministrė. 

V. Wissingo teigimu, įgyvendinant skaitmeninę strategiją ES lygiu reikalingas aiškus ir standartizuotas reguliavimas.

„Mums reikia aiškumo europiniu lygmeniu, aiškios reguliavimo sistemos, kad galėtume toliau įgyvendinti skaitmenines strategijas šalyse narėse (...) Kuo greičiau turėsime reguliavimą ES lygmeniu, tuo mums bus geriau“, – sakė V. Wissingas.