Bankų asociacija pabrėžia, kad kredito įstaigų veikla yra griežtai reglamentuota, bankai ir kredito unijos vertina įvairias galimas rizikas, susijusias su teikiamomis paslaugomis.

„Kiekviena kredito įstaiga sprendimą dėl sąskaitos atidarymo priima individualiai, vadovaudamasi Europos Sąjungos ir nacionaliniais teisės aktais, „Pažink savo klientą“ bei įstaigos vidaus taisyklėmis. Tad kredito įstaigos sąskaitas atidaro toms įmonėms, kurios laikosi numatytų reikalavimų“, – teigiama asociacijos komentare BNS. 

Lietuvos gynybos ir saugumo pramonės asociacijos valdybos narys Robertas Juodka sako, kad bankai vengia atidaryti sąskaitas, o tai yra viena kliūčių jų vystymuisi. Pasak jo, šis verslas Lietuvoje vis dar siejamas su nelegalia veikla.

Su bankais tikrai yra problema, sakyčiau, tektoninio masto. Šiuo atveju jau daug metų yra vieša paslaptis, kad jeigu bankas sužino, kad rengiamasi vystyti veiklą gynybos srityje, tai banko sąskaitos niekas neatidarys.

 

„Su bankais tikrai yra problema, sakyčiau, tektoninio masto. Šiuo atveju jau daug metų yra vieša paslaptis, kad jeigu bankas sužino, kad rengiamasi vystyti veiklą gynybos srityje, tai banko sąskaitos niekas neatidarys. (...) Gynybos pramonė vis dar yra prilyginama pornografijai, lošimams ir narkotikams, tai yra vienoje grupėje einančios veiklos bankų reguliavime, bankų kontrolės tikslais“, – antradienį LRT radijui sakė R. Juodka.

Anot jo, bankai taip gali elgtis dėl pernelyg griežtos jų veiklos kontrolės, susijusios su pinigų plovimu.

„Šiuo atveju bankams dažniausiai yra pigiau neatidaryti sąskaitos arba uždaryti veikiančią sąskaitą, negu vykdyti visas tas begalines pinigų plovimo prevencijos procedūras, (...) ypač jeigu yra reikalas, susijęs su eksportu, o gynybos pramonė praktiškai visada susijusi su eksportu. Šiuo atveju yra perteklinio, per didelio, per griežto reguliavimo pasekmė europinio lygio“, – sakė R. Juodka.

Jo teigimu, tai yra viena priežasčių, kurios trukdo vystytis Lietuvos gynybos ir saugumo pramonei: „Jeigu nebus infrastruktūros, tai yra pinigų priėmimo ir gavimo būdo per banko sąskaitas, tai nieko nebus“.

Anot jo, šiuo metu Lietuvos kariuomenė užsako vis daugiau lietuviškos amunicijos ir ginkluotės, tačiau didesnių jos kiekių neperkama dėl įpročio pirkti svetur neįsigilinus, ką gali pasiūlyti Lietuvos gamintojai.

„Iš esmės šitie kiekiai turbūt auga, visada norėtųsi daugiau. Turbūt pagrindinė priežastis yra istorinis įprotis, pavadinkime taip. Nepirkti ir negalvoti apie tai, kad daugelį dalykų gali pristatyti ir mūsų pramonė“, – kalbėjo R. Juodka. 

Asociacijos duomenimis, Lietuvoje šiuo metu yra apie 120 gynybos ir saugumo pramonės įmonių, dauguma jų kuria ar gamina dvigubos paskirties prekes.

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė gruodžio pradžioje sakė, kad ministerija 2024 metais stengsis sudaryti geresnes sąlygas auginti gynybos pramonę ir lengvinti jos veiklą, tai turėtų padėti pasiekti šiuo metu su su institucijomis derinamas Gynybos ir saugumo pramonės įstatymo projektas.