Anot Evaldos Šiškauskienės, kurortų viešbučiuose medikai gali pasinaudoti SPA ir kitomis paslaugomis, tuo metu didžiųjų miestų viešbučių, daugiausia skirtų verslo keliautojams, užimtumas siekia vos 5 procentus.

„Sekasi kontroversiškai. Vieniems viešbučiams gerai, kitiems blogai (...) Yra aiški takoskyra – Palanga, Birštonas, Druskininkai, Anykščiai, ten yra labai gerai, tačiau Vilniuje, Klaipėdoje, Kaune, ten kur verslo viešbučiai, situacija yra tikrai labai bloga. (...) Yra 102 viešbučiai, kurie didesni nei 23 kambarių ir yra trijų-penkių žvaigždučių, jiems nepaprastai blogai“, – BNS sakė asociacijos prezidentė. 

Anot jos, ekonomikos skatinimą ir viruso pasekmių mažinimą koordinuojanti darbo grupė diskutuoja, kokios paramos galėtų tikėtis verslo viešbučiai.

„Prasideda šildymo sezonas, papildomos išlaidos už pastato išlaikymą jau siekia po 30-50 tūkst. eurų. Su Vyriausybe diskusijos yra, ir jau galima nekvestionuoti, ar reikia subsidijų, jie pritaria, kad reikia, žiūrima, ar už komunalines išlaidas padengti, ar kitokių variantų, svarstoma, iš kur gauti pinigų“, – kalbėjo E. Šiškauskienė.

Ekonomikos ir inovacijų ministerijos duomenimis, šiuo metu maždaug 7 mln. eurų vertės viešbučių paslaugų yra rezervavę 35 tūkst. medikų, o visos priemonės biudžetas siekia 10 mln. eurų.

Pasak E. Šiškauskienės, dėl medikų aktyvumo kai kurie viešbučiai jau yra išnaudoję valstybės pagalbos limitą.

„Kai kurie su medikų kuponais jau viršijo de minimis valstybės subsidijas, tai jie žiūri su nerimu, nes artimiausius trejus metus nebegalės pasinaudoti kitomis subsidijomis, bet ta priemonė (...) yra labai vykusi. Ir medikai patenkinti, ir viešbučiai“, – BNS sakė E. Šiškauskienė.

Jos teigimu, savivaldybės turėtų labiau įsitraukti ir skatinti medikus aktyviau pasinaudoti parama ne tik kurortuose.

Nacionalinės sanatorijų ir reabilitacijos įstaigų asociacijos prezidentas, bendrovės „Eglės sanatorija“ vadovas Artūras Salda sako, kad valstybės parama padėjo sanatorijoms ir sveikatingumo centrams padidinti užimtumą, tačiau jis baiminasi, kad gruodį, pasibaigus dotacijoms, jų užimtumas gali labai kristi.

Anot jo, pernai apie trečdalis sveikatinimo įstaigų svečių buvo užsieniečiai, tačiau šiemet jų sumažėjo 90 proc. A. Saldos teigimu, dotacijos medikams šiek tiek sušvelnino šiuos praradimus, tačiau visiškai jų nekompensavo.

„Tam, kad pakeistų lietuviai, turėtų lietuvių srautas išaugti dvigubai, o jis dvigubai neišaugo, tą mes tikrai matome, vis dėl to užsieniečių trūkumas jaučiasi ir įstaigos nedirba pilnu apkrovimu. (...) Yra apribojimai, reikalavimai dėl atstumų laikymosi, dėl vėdinimo, srautų atskyrimo“, – BNS sakė A. Salda.

Jis taip pat pastebi, kad ir kurortuose situacija skiriasi – Palangoje ir Birštone, kur dažniau apsilanko lietuviai, situacija geresnė, o Druskininkuose, kur maždaug pusė svečių būdavo užsieniečiai, situacija prastesnė.

Vyriausybė nuo gruodžio žadėjo tokią pat priemonę ir švietimo darbuotojams, jiems ketinta skirti 100 eurų išmokas, tačiau kol kas finansavimas nenumatytas. E. Šiškauskienė sako, kad tokia parama labai reikalinga, nes galėtų paskatinti ir maitinimo verslą, kur apyvarta nuo rugpjūčio pabaigos krito apie 40 procentų.

„Restoranuose situacija labai keičiasi, drastiškai krito apyvartos nuo rugpjūčio pabaigos, nes užsidarė lauko terasos, žmonių kiekis daug mažesnis. (...) Priemonė mokytojams būtų labai gera, bandytume nukreipti ją į miestus, ir kadangi pinigai mažesni, už 100 eurų nelabai kur nuvažiuosi, tai ragintume ir viešbučius daryti paketus su muziejais, su restoranais, vakarienėmis, vandens parkais, tokių paketų paruošti“, – sakė ji.

Projekte „Atostogos medikams“ dalyvauja 842 turizmo paslaugų teikėjai, iš jų 114 kelionių organizatorių, 83 kelionių pardavimo agentai ir 645 apgyvendinimo įstaigos.

Projektą administruojanti „Keliauk Lietuvoje“ turizmo įmonėms jau išmokėjo 3 mln. eurų už paslaugas, suteiktas 15,3 tūkst. medikų.