Pereiti į pagrindinį turinį

Analitikų prognozės: aukštų maisto kainų dienos baigiasi?

Trečią mėnesį iš eilės mažėjanti infliacija pirmąjį šių metų ketvirtį gali sumažėti dar sparčiau, sako analitikai. Anot jų, dėl mažėjančių verslo išlaidų artimiausiu metu galima tikėtis ir mėnesio defliacijos. Vis dėlto kai kurie ekonomistai teigia, kad sausio infliacija dar gali nustebinti, nes kyla reguliuojamos elektros, gamtinių dujų, vandens kainos ir tai bendrą indeksą padidins maždaug 1 proc. punktu.

Analitikų prognozės: aukštų maisto kainų dienos baigiasi?
Analitikų prognozės: aukštų maisto kainų dienos baigiasi?

„Infliacija traukia rankinį stabdį, aišku, drąsu taip sakyti prie 21,7 proc. jos lygio, bet iš esmės tendencijos rodo, kad ji traukiasi ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje: JAV ji mažėja penktą mėnesį iš eilės, Europoje – antrą mėnesį. Lietuvoje matome gal ir ne tokį greitą mažėjimą, bet ji mažėja trečią mėnesį iš eilės“, – pirmadienį BNS sakė sako Lietuvos verslo konfederacijos viceprezidentas Marius Dubnikovas.

„Greičiausiai mes matysime didesnį jos kritimą pirmąjį šių metų ketvirtį, pagrindinė priežastis – mažėjančios energetikos kainos“, – pridūrė jis.

Ekonomistas Aleksandras Izgorodinas sako, jog dėl mažėjančių verslo išlaidų artimiausiu metu galima tikėtis mėnesio defliacijos.

„Mes pasiekėme infliacijos piką, manau, kuo toliau, tuo labiau matysime vis mažesnius skaičius, neatmetant varianto, kad matysime ir mėnesio defliaciją Lietuvoje. Matome kritusias elektros kainas, kas labai mažina verslo išlaidas energetikai, žemas naftos kainas, bendras naratyvas rinkose labai riboja metalų ir įvairių žaliavų kainas. Visa tai lems jau labai netrukus matysime defliaciją, ypatingai prekių segmente“, – BNS sakė jis.

Atsiras konkurencija dėl prekių, jų kainos turėtų mažėti, nes spaudimas didės iš abiejų pusių: pirma – apyvarta, pardavimai mažėja, antra – energetika atsitraukia, vadinasi, gamintojų kaštai mažėja.

Anot M. Dubnikovo, infliacijai pasiekus piką ir ėmus mažėti, ji šiemet turėtų pasiekti vienaženklį skaičių, o artimiausiu metu jos augimo būtų galima tikėtis nebent smarkiai pasikeitus sąlygoms, pavyzdžiui, likę žiemos mėnesiai būtų labai atšiaurūs. 

„Yra tikimybė, kad šiais metais infliacija susitrauks iki vienaženklio skaičiaus, koks tas skaičius – labai priklausys nuo to, kaip toliau klostysis visa situacija. Energetika, ko gero, jau yra išsisprendusi, žiema artėja link antros pusės ir neigiamų stebuklų neturėtume tikėtis, labiau teigiamų. Koją galėtų pakišti labai arši žiema antroje pusėje, bet iš esmės infliacija persilaužusi ir leisis“, – teigė M. Dubnikovas.

Jo teigimu, kainos toliau turėtų mažėti, nes mažėjant vartojimui verslas bus priverstas konkuruoti, o gamintojų išlaidos mažėja dėl pingančios energetikos.

„Gali būti mėnesiai, kai susidarys defliacija. Atsiras konkurencija dėl prekių, jų kainos turėtų mažėti, nes spaudimas didės iš abiejų pusių: pirma – apyvarta, pardavimai mažėja, antra – energetika atsitraukia, vadinasi, gamintojų kaštai mažėja. Norint išlaikyti savo rinkos dalį, teks už ją kovoti, galimybės pasimėgauti aukštų kainų išlaikymu neliks“, – teigė jis.

M. Dubnikovas mano, kad šiemet brangs paslaugos, pagrindinė to priežastis – didėjantys darbuotojų atlyginimai.

Valstybės duomenų agentūra pirmadienį pranešė, kad gruodį metinė infliacija (palyginti su 2021 metų gruodžiu) siekė 21,7 proc., o mėnesio (palyginti su lapkričiu) – 0,3 procento.

Pasak „Swedbank“ ekonomisto Nerijaus Mačiulio, mėnesio infliacija buvo mažiausia nuo 2020 metų rudens, kainų augimas išsikvepia kone visose kategorijose, o tam įtakos turi ir išorinės, ir vidinės priežastys.

„Išorinės – šiek tiek žemesnės žaliavų, ypač naftos ir kitų energijos išteklių kainos, matėme pastaraisiais mėnesiais – labai atpigo gamtinės dujos, elektra, nors tiesioginės įtakos vartotojams tai neturi, jie turi reguliuojamas kompensuojamas kainas, tai turi įtakos pramonės įmonėms, kurios gali priimti sprendimus nebekelti kainų arba net sumažinti, jeigu jos buvo pakeltos per daug tikintis itin brangių energijos išteklių šią žiemą“, – BNS sakė N. Mačiulis.

Anot jo, greta išorinių veiksnių vienas svarbiausių vidinių veiksnių – atslūgstanti paklausa.

Tai bus vienkartinis veiksnys.

„Matome, mažmeninė prekyba pastarąjį pusmetį nedidėja, kai kurių prekių kategorijų sumažėjo netgi. Ypač išsiskiria maisto produktų mažmeninė prekyba, kuri šiuo metu maždaug 7 proc. mažesnė nei prieš metus ir tai tiesiogiai susiję su tuo, kad maisto prekių kainos didėjo sparčiausiai“, – sakė N. Mačiulis.

„Akivaizdu, kad geriausias vaistas nuo infliacijos yra infliacija, ir kai kainos pakyla neadekvačiai, sumažėja gyventojų įperkamumas, noras ir galimybės pirkti tas prekes, dėl to matome atslūgstančią mažmeninę prekybą maisto produktais“, – pridūrė jis.

Pasak ekonomisto, tikėtina, kad per artimiausią pusmetį ir visus išuos metus kai kurių maisto produktų kainos sumažės.

N. Mačiulis atkreipė dėmesį, kad sausio mėnesio infliacijos duomenys dar gali nustebinti, nes kyla reguliuojamos elektros, gamtinių dujų, vandens kainos ir tai infliaciją padidins maždaug 1 proc. punktu.

„Tai bus vienkartinis veiksnys. Tai nereiškia, kad infliacija nusistovės tokiame aukštame lygyje, mes ir toliau matysime sparčiai mažėjančią metinę infliaciją. Šiemet bus turbūt keli mėnesiai, kai daugelio prekių kainos gali ir sumažėti", – sakė jis.

Analitikas taip pat mano, kad paslaugų kainų augimas, tikėtina, nesitrauks, nes ir toliau didėja darbo sąnaudos –  tikėtina, kad paslaugos šiemet brangs apie 10 procentų.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų