Gyventojų, nebepajėgiančių sumokėti skolų, daugėja. Tačiau fizinių asmenų bankrotu užsiimantys administratoriai pripažįsta: procedūra gali kainuoti ir daugiau nei skolos, o lietuviai dėl įstatymo netobulumo bankrotui vis dar renkasi Latviją ar Didžiąją Britaniją.

Skolas dengė, nes pirko

Praėjusiais metais gyventojų skolų portfelis padidėjo iki 3,59 mlrd. litų, arba 10 proc. Nors skolos per metus ir augo dešimtadaliu, tai lėčiausias skolų padidėjimas per trejus metus, kaip rodo asmeninės kredito istorijos sistemos "Mano Creditinfo" duomenys.

Nebepajėgiančių sumokėti skolas gyventojų skaičius taip pat auga – vien fizinių asmenų bankroto bylų skaičius per kiek daugiau nei pusmetį (nuo 2013 m. liepos, kai įsigaliojo įstatymas) perkopė šimtą.

Beje, įdomu ir tai, kad vidutinės bankrutuojančių asmenų skolos siekia 570 tūkst. litų, o tarp bankrutuojančių daugiausia Kauno apskrities gyventojų.

Tačiau skolininkų optimizmas nemažėja – ypač sėkmingai skolos grąžintos prieš šventes.

"Gruodį, palyginti su lapkričiu, skolų portfelis sumažėjo 700 tūkst. litų. Dengti skolas vienus gyventojus galėjo paskatinti noras Naujuosius metus pradėti be jų, kitus – šventinis apsipirkimas. Pastarųjų kredito istorijoje esančios skolos ribojo galimybes finansuotis ar net įsigyti telefoną su sutartimi, todėl iš pradžių teko padengti skolas, o tik tada pirkti kreditan", – sakė Anatolijus Kisielis, kreditų biuro "Creditinfo" teisininkas.

Skolininkų daugėja

Gruodį pastebima smarkiai išaugusi telekomunikacijų, vartojimo kreditų bei išperkamosios nuomos, taip pat greitųjų kreditų paslaugų paklausa. Kreditų biurui "Creditinfo" šių verslo šakų įmonės pateikė 12 proc. daugiau užklausų gyventojų, besikreipusių dėl paslaugų, mokumui įvertinti.

Apibendrinant 2013 m., skaičiuojama, kad gruodžio pabaigoje bent vieną nepadengtą skolą turėjo 269 tūkst. gyventojų, arba 20 tūkst. daugiau nei 2013 m. pradžioje. Tačiau daugiau buvo tokių, kurie 2013 m. pirmą kartą gyvenime susidūrė su skolomis, bet iki metų galo jas padengė (24 tūkst.).

Per praėjusius metus 96 fiziniams asmenims buvo iškeltos bankroto bylos. Įmonių bankroto valdymo departamento duomenimis, iš viso šiuo metu yra iškelta 112 fizinių asmenų bankroto bylų.

Įstatymas netobulas

Bankroto administratorius Vidmantas Švažas, užsiimantis fizinių asmenų bankroto bylomis, tvirtino, kad įstatymas gan netobulas ir nepatrauklus, ypač turintiems mažesnes skolas. Tuomet pati procedūra gali kainuoti kone daugiau už skolas, neskaičiuojant sugaišto laiko ir nervinės įtampos.

"Tiems, kurių skolos siekia kiek daugiau nei minimali numatyta suma – 25 tūkst. litų, bankrutuoti tikrai neverta. Nes tai gali kainuoti brangiau nei skolos: kreditoriams grąžinamų sumų tokiu atveju iš esmės nėra, todėl kreditoriai prieštarauja, kad jiems nieko negrąžinama. Ir teismai į tokias bylas žiūri gan skeptiškai", – pasakojo V.Švažas ir pridūrė, kad jo klientų skolos siekia mažiausiai kelis šimtus tūkstančių litų.

Renkasi užsienį

Anot jo, vis dar populiaru bankrutuoti Latvijoje ar Didžiojoje Britanijoje. Ten esą fizinių asmenų bankroto sąlygos ne tokios griežtos, terminai, per kuriuos įvykdomas bankrotas, taip pat gerokai trumpesni nei Lietuvoje. Didžiulė problema, anot jo, ir tai, kad šios bylos atiduodamos apylinkių teismams, nors iki šiol bankroto bylas nagrinėdavo tik apygardų teismai. Tad yra ir tokių atvejų, kai byla atiduota birželį, bet ji neiškelta iki šiol, nors ilgiausias duotas terminas tai įvykdyti – 45 dienos.

"Mūsų įstatyme yra daugybė prieštaravimų, straipsniai prieštarauja vienas kitam, pagal datas neišeina paruošti bankroto plano taip, kaip reikalaujama įstatyme. O Latvijoje bankrotas įvykdomas per trejus metus, Didžiojoje Britanijoje – dar trumpiau, iki metų ir daugiau. Lietuvoje – penkeri metai, per kuriuos turi išdėstyti mokėjimus kreditoriams. Kita vertus, Latvijoje ir Anglijoje bankroto procedūrą norintis pradėti žmogus turi būti ten registruotas, išdirbęs ne mažiau nei pusę metų, Anglijoje dar netgi turi turėti ir britišką tapatybės kortelę, kurią gauti ne taip jau paprasta", – apie saugiklius pasakojo V.Švažas.

Kaltina bankus

Ir vis dėlto įgyvendinti šias sąlygas esą kur kas lengviau, nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. O Lietuvoje, kaip tvirtino administratorius, bankrutuoti pasiryžę daugiausia tie piliečiai, kurie šiuo metu dirba užsienyje.

"Yra žmonių, kurie dirba kad ir Norvegijoje ir bando bankrutuoti Lietuvoje. Mažiausios skolos būna keli šimtai tūkstančių. Bėda tai, kad daug žmonių, kurie ėmė būsto paskolas prieš krizę, nematė problemų: palūkanos buvo mažos, bankai paskolas lengvai dalijo. O per krizę, netekus darbo, tapo neįmanoma skolų grąžinti. Kita kategorija žmonių – tie, kurie bandė paskolas grąžinti imdami smulkiuosius kreditus. Manau, tai yra banko aplaidumas: turiu vieną klientę, kuri, būdama nėščia, vieniša ir nedirbanti, gavo didžiulę paskolą. Tad už tuos fizinių asmenų bankrotus yra atsakingi komerciniai bankai – tai jų neapsižiūrėjimas", – sakė V.Švažas ir prognozavo, kad bankrotų artimiausiu metu tik daugės.

Vidutinės skolos – 0,6 mln. litų

Bankrutuojančių fizinių asmenų vidutinė skolos suma siekia 570 tūkst. litų. 40 proc. asmenų, kuriems teismai yra iškėlę bankroto bylas, yra Kauno apskrities gyventojai, 21 proc. – Klaipėdos apskrities, 13 proc. – Telšių apskrities, o Vilniaus apskrities gyventojai sudaro 11 proc. bankrutuojančių sąrašo. Įmonių bankroto valdymo departamento duomenimis, šiuo metu fiziniams asmenims iškelta 112 bankroto bylų.

Antstoliams – gausesnis derlius

Pernai antstoliai išieškojo 372,9 mln. litų skolų – 150,6 mln. litų, arba beveik 60 proc. daugiau, negu 2012-aisiais.

Antstolių rūmai vakar pranešė, kad įmonėms ir žmonėms per metus grąžinta 294,1 mln. litų skolų – 71 proc. daugiau, o valstybės biudžeto įstaigoms –78,8 mln. litų skolų, t. y. 58 proc. daugiau.

Anot Antstolių rūmų prezidiumo pirmininko Aleksandro Selezniovo, gerokai daugiau didelių skolų išieškota, sėkmingai pardavus praskolinto nekilnojamojo turto.

Nuo 2013 m. pradžios Lietuva pirmoji Baltijos regione įdiegė elektronines varžytynes, todėl išsiplėtė jų dalyvių ratas – pernai jose dalyvavo 7022 asmenys, jie įsigijo turto, kurio vertė – 178,5 mln. litų.

Be to, mažėja naujų reikalavimų priverstinai išieškoti skolas – pernai naujų vykdomųjų dokumentų antstoliams pateikta 7,2 proc. mažiau, o reikalavimų išieškoti skolas iki 200 litų sumažėjo 10 proc.