„Tai griauna investuotojų pasitikėjimą ir investicinė aplinka Lietuvoje tampa neprognozuojama. Vis tik buvo pažadas įstatymų rengėjų, sprendėjų, ir tas pažadas yra laužomas“, – BNS antradienį sakė E. Čipkutė.

„Kiekvienais metais turime tą pačią diskusiją – laikinas (mokestis – BNS) ir pažadą, kad jis nebus tęsiamas. Tai taip tą pažadą galima dalinti kiekvienais metais iki begalybės. Dėl to mes matome, kad mokestinė aplinka Lietuvoje investuotojams tampa neprognozuojama“, – kalbėjo LBA prezidentė.

Jos teigimu, dar vieneriems metams siūlomas pratęsti solidarumo įnašas būtų naujas mokestis su nauja baze.

„Mes nepritariame pasiūlymui, nes tai nėra solidarumo mokesčio, kuris buvo priimtas pernai, pratęsimas. Tai yra naujas laikinas mokestis, nes yra keičiama jo bazė“, – kalbėjo E. Čipkutė. 

Mes nepritariame pasiūlymui, nes tai nėra solidarumo mokesčio, kuris buvo priimtas pernai, pratęsimas. Tai yra naujas laikinas mokestis.

Pasak jos, asociacijai taip pat neaišku, ar keisis bankų pelno apmokestinimas – bankai nuo 2020 metų moka trečdaliu didesnį pelno mokestį – 20 proc. vietoj įprasto 15 proc., o 2021 metais šis laikinas mokestis buvo pakeistas į nuolatinį.

Finansų ministerija antradienį pasiūlė, be kita ko, vienu procentiniu punktu iki 16 proc. padidinti pelno mokesčio tarifą, taip pat vieneriems metams pratęsti pernai dvejiems metams įvestą laikiną bankų solidarumo įnašą.

Siūloma, kad įnašas už 2025 metus, kaip ir už 2024-uosius, būtų skaičiuojamas pagal 2019–2022 metų grynąsias palūkanų pajamas. Jo tikimasi surinkti apie 60 mln. eurų.

Valdantieji iš pradžių buvo prieš idėją toliau tęsti solidarumo įnašą, tačiau pastaruoju metu neatmetė tokios galimybės.

Tuo metu Seimo opozicinių frakcijų atstovai praėjusią įregistravo pasiūlymą laikinąjį bankų solidarumo įnašą pratęsti neribotam laikui. 

Lietuvos banko (LB) duomenimis, šalyje veikiantys bankai už praėjusius metus sumokėjo daugiau nei 250 mln. eurų solidarumo įnašo. Centrinis bankas prognozuoja, kad šiemet jo gali būti sumokėta dar apie 220 mln. eurų. 

Gynybos finansavimą politikai nori didinti iki 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), siekiant kariuomenėje greičiau kurti diviziją, iki 2027 metų priimti Lietuvoje Vokietijos brigadą ir pasirengti visuotiniam šaukimui.