Bankų paslaugų krepšelio už fiksuotą kainą idėja juda įteisinimo link. Sąskaitą turintis žmogus už būtiniausias kredito įstaigos paslaugas kas mėnesį mokėtų maždaug iki 1,5 euro. Bankai ir kredito unijos – prieš tokią sumą. O gyventojai sako, kad daliai jų naujovė nebūtinai bus palanki finansiškai.

Vyriausybė pritarė pataisoms, kurios įteisintų finansinių paslaugų krepšelį už tam tikrą kainą. Atsirastų galimybė banke ar kredito unijoje turėti pagrindinę sąskaitą. Pasirinkus ją, už nustatytą kainą būtų galima atlikti 10 ar daugiau pavedimų, išsigryninti bankomate eurų, gauti mokėjimo kortelę, neliktų įskaitymo mokesčio. Visa tai kas mėnesį kainuotų, manoma, apie 1,52 EUR, socialiai remtiniems – perpus pigiau.

Gyventojai būtiną į Lietuvos teisę perkelti Europos Sąjungos direktyvą ir jos kainą vertina įvairiai.

„Tiems, kas daug dirba su bankais, kas turi daug reikalų, gal ir gerai. Bet vienkartinėms operacijoms per daug“, – mano Alfonsas Ribačionka.

„Kai kuriems žmonėms to tiesiog nereikia, tai tiesiog yra papildomos išlaidos. O šiandien kiekvienam žmogui kiekvienas euras yra labai svarbus“, – sako Asta Buteikytė.

„Gal turėtų būti keli lygmenys? Priklausomai nuo vartojimo aktyvumo – vienas galėtų mokėt 50 centų, kitas – eurą, trečias – 1,5 euro?“ – siūlo Andrius Marcinkevičius.           

Lietuvos banko teigimu, pagrindinė sąskaita su paslaugų krepšeliu nebūtų prievarta, toliau už atskiras paslaugas galėtų mokėti pagal atskirus įkainius. Jei, pavyzdžiui, iš kito banko paimta paskola, bus nebūtina naudotis jo paslaugomis, tokiu atveju ir sąskaita žmogui nekainuos.

O kredito įstaigos, anot Lietuvos banko, turi pradėti išnaudoti visas galimybes taupyti. Bet bankai ir kredito unijos sako – vienoda visiems kaina už krepšelį dalį gyventojų gali išvis palikti be paslaugų, nes rajonuose bus nuostolinga jas teikti.

„Apie 50 proc. vartotojų nesinaudoja el. paslaugomis, pavyzdžiui, kaime, regionuose. Kur tada žmonėms gauti tas paslaugas? Jiems reikėtų vykti į centrinį padalinį. Susidarytų papildomi kaštai, nepatogumo jiems. Mūsų nuomone, jeigu mes užtikriname paslaugos prieinamumą per savo fizinį buvimą arčiau vartotojo, tai būtų gerai, jei būtų suteikta galimybė ir toliau teikti tas paslaugas. O fiksuotos kainos nustatymas sukelia tokią riziką, kad tiesiog tas padalinys neišgyvens“, – teigia Centrinės kredito unijos valdybos pirmininkas Fortunatas Dirginčius.

„Teikiamų paslaugų išlaidų kainodara yra didelis rūkas. Ir man tai primena šiek tiek alchemiją. Todėl, kalbant apie konkrečias sąnaudas, iš tikrųjų reikia dėti faktus ant stalo ir diskutuoti. Mano įsitikinimu, šiuo metu esanti situacija yra neracionali. Kai, pavyzdžiui, ateiname į vieną vietą, kur yra kelių bankų bankomatai. Kodėl negalėtų būti vieno bankomato visiems bankams?“ – klausia Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas.

Bankų ir unijų teigimu, vienoda kaina neskatins konkuruoti rinkoje. Lietuvos bankas sako – tas 1,52 EUR galėtų būti vadinamosios „lubos“, tad už krepšelį būtų galima imti ir mažiau.

Pataisos, kurios, Lietuvos banko manymu, skatins žmones naudotis elektroninėmis paslaugomis, dabar keliaus į Seimą.