Jau visą savaitę į "Sodrą" plaukia skundai. Gyventojai pageidauja, kad į privačius pensijų fondus būtų pervesta daugiau pinigų. "Sodros" direktorius tikina, kad kreipiamasi ne tuo adresu.

Davė septynias dienas

Praėjusią savaitę Marijus Keršys įteikė pirmą oficialų skundą "Sodrai", kuriame paprašė pervesti trūkstamą dalį įmokos už pensijų fonduose kaupiamą pensiją. "Sodros" įmokos antros pakopos privatiems pensijų fondams nuo šių metų pradžios sumažintos nuo 5,5 proc. iki 3 proc. Be to, nuo liepos 1 d. įmokos ir vėl mažinamos 1 proc.

"Pagrindinis mano "Sodrai" pateikto skundo tikslas – sugrąžinti socialinį teisingumą mūsų šalyje. Siekiu atkreipti dėmesį ne tik į savo, bet ir į visų būsimų Lietuvos pensininkų problemas, kai visiškai su mumis nepasitarusi valstybė nutarė, nebijau šio žodžio, pasisavinti dalį mūsų sukauptų lėšų", – dienraščiui atsiųstame laiške rašo M.Keršys.

M.Keršys prašo "Sodros" per septynias dienas jam perversti likusius 2,5 proc. įmokų, kitu atveju ketina skųstis teismui. Beje, dėl esą neteisėto įmokų į privačius pensijų fondus sumažinimo M.Keršys kovoja nuo šių metų pradžios. Piliečio skundai yra pasiekę Seimo narius, Vilniaus apygardos teismą.

Kovojančių nedaug

Prieš kelis mėnesius įsteigtos Pensijų fondų dalyvių asociacijos valdybos narys Jonas Dirginčius tiksliai negalėjo pasakyti, kiek skundų jau išsiuntė permainomis nepatenkinti būsimieji pensininkai, tačiau pripažino, kad tokių žmonių nėra daug.

"Skundo formą galima parsisiųsti iš asociacijos svetainės ir pačiam išsiųsti į "Sodrą". Mes išsiuntusiųjų skundų neregistruojame, tačiau aktyvių žmonių nėra daug. Dažniausiai žmonės netiki mūsų sėkme, kiti mano, kad už mūsų nugarų stovi pensijų fondų valdytojai, treti abejingai viską stebi iš šono", – pasakojo J.Dirginčius.

Pašnekovas pridūrė, kad kreiptis į "Sodrą" nuspręsta po to, kai gyventojų skundą dėl pasikeitusių įmokų į pensijų fondus atmetė teismas. Tokį sprendimą teismas motyvavo tuo, kad žmonės prieš tai nesikreipė į "Sodrą" ir iš jos negavo atsakymo dėl įmokų sumažinimo.

Kreipiasi ne tuo adresu

Dienraščio kalbintas "Sodros" direktorius Mindaugas Mikaila patvirtino, kad jo vadovaujama įstaiga yra gavusi prašymų grąžinti senąją tvarką. Vis dėlto direktorius jau dabar gali pasakyti, kad visi prašymų autoriai gali tikėtis standartinio atsakymo.

"Ir pirmajam, ir dvidešimt penktajam, ir penkiasdešimt antrajam išsiųsime tą patį tekstą. Mielieji, kokią pinigų dalį skirti pensijų fondams, numato įstatymas. Jeigu jūs tuo nepatenkinti, rašykite Seimo nariams. "Sodra" tik vykdo įstatymus, o jų leidyba rūpinasi Seimas", – aiškino M.Mikaila.

Jo manymu, toks skundų siuntinėjimas tėra laiko švaistymas. "Kam žaisti korespondencijos žaidimus? Mūsų darbuotojai gauna krūvą vienodai surašytų skundų, į kiekvieną iš jų privalo atsakyti. Rezultatų galima pasiekti konstruktyviu bendravimu ir diskusijomis, o ne buko šantažo forma", – piktinosi "Sodros" direktorius.

J.Dirginčius tikino, kad asociacija nesirengia "Sodros" užversti skundų lavina, o tikisi atkreipti Vyriausybės dėmesį, nes kitokios priemonės neveikia. Jeigu "Sodra" skundus atmestų, savo teises ginti pasirengę pensijų reformos dalyviai vėl planuoja kreiptis į teismą.

Sutiktų su kompensacija

Paklaustas, ar kova prieš valdžios sprendimus gali būti sėkminga, J.Dirginčius nesiryžo prognozuoti jos baigties. "Galbūt anksčiau ar vėliau pavyktų priversti valdžią prisiminti įsipareigojimus, vis dėlto kova gali užsitęsti per ilgai ar tapti nepakeliama finansiškai", – sakė jis.

Tiesa, J.Dirginčiaus manymu, nepaisant galutinio rezultato, prasmės teikia pats priešinimasis piliečių teisių pažeidimams. "Žiūrint į dabartinius valdžios sprendimus, tikėti socialiniu teisingumu gali tik idealistai. Baisu tai, kad teisėti žmonių lūkesčiai pažeidžiami įvairiose srityse, todėl galbūt reikėtų įsteigti asociaciją, kuri skųstų visus nelogiškus valdžios sprendimus", – svarstė Pensijų fondų dalyvių asociacijos valdybos narys J.Dirginčius.

Kai kurie sumažintomis įmokomis nepatenkinti gyventojai teigia sutinkantys, kad šiuo metu į pensijų fondus būtų atskaitoma mažiau pinigų, tačiau praėjus krizei, visas trūkumas turėtų būti kompensuotas. Šiuo keliu yra nusprendusi eiti Estijos valdžia.

Lietuvos Vyriausybė pasirinko kitą alternatyvą ir žada, kad sumažintos įmokos galios tik iki 2011 m., o nuo 2012-ųjų iki 2014-ųjų galios šiek tiek didesnis – 6 proc. – įmokų tarifas. Tačiau Vyriausybės tolimos ateities pažadais žmonės tikėti nelinkę.