Brangstant darbo jėgai Tolimuosiuose Rytuose, dalis užsienio įmonių renkasi savo produkciją gaminti Rytų Europoje, pažymi siuvimo įmonės „Lelija“ komercijos direktorė Eglė Buinickienė. Savo ruožtu bendrovės „Textilis“ savininkė Janina Malakauskienė sako, kad produkciją gaminti Tolimuosiuose Rytuose apsimoka labiau.

Lietuvos aprangos ir tekstilės pramonės sektorius, kuriame šiuo metu dirba 30 tūkst. žmonių, 85 proc. pagaminamos produkcijos parduoda užsienio rinkose.

„Deja, bet tenka 80 proc. produkcijos eksportuoti, nes Lietuva yra nelabai didelė valstybė, o mūsų įmonėje dirba daugiau nei 1 tūkst. darbuotojų. Gamybiniai pajėgumai yra šiek tiek per dideli Lietuvos rinkai“, – LRT RADIJUI sako E. Buinickienė.

Pašnekovės teigimu, brangstant darbo jėgai Tolimuosiuose Rytuose, vis didesnė dalis užsienio įmonių renkasi gaminti savo produkciją Rytų Europoje.

Savo ruožtu J. Malakauskienė darbo jėgą Lietuvoje vadina brangia, pasakoja gamybai pasitelkianti kitų, dar pigesnės darbo jėgos šalių darbuotojus.

„Darbo jėgą naudojame kitų [šalių], nes siekiame kuo mažesnės produkto savikainos. Lietuvoje darbo jėga yra per brangi ir galutinis produktas tampa per brangus.

Mūsų produkcija gaminama Tolimuosiuose Rytuose, Turkijoje, Portugalijoje“, – teigia J. Malakauskienė.

Pasak siuvimo įmonės „Tindra“ finansų direktoriaus Martyno Lukašenkino, Lietuvoje „paprasti darbuotojai aukso kalnų neuždirba, tačiau jau praėjo tie laikai, kai visi dirbdavo už minimalias algas“.