„Viskas priklausys nuo pagalbos priemonių, kurios kol kas verslo viešbučiams dar tik yra žadamos, bet dar niekaip neprieinama prie vieningo sutarimo, kaip jos turėtų būti išmokamos. Verslas jau seniai siūlė, kad tai turėtų būti skaičiuojama nuo sumokėto gyventojų pajamų mokesčio arba visų sumokėtų mokesčių. Dabar jau sulaukėme šildymo sezono ir situacija labai bloga“, – Eltai sakė E. Šiškauskienė.

Pasak jos, 150 kambarių viešbučio išlaikymas per mėnesį kainuoja apie 30 tūkst. eurų, taip pat reikia prisidėti prie darbuotojų išlaikymo.

„Blogiausia situacija yra verslo viešbučiuose, kurių yra virš 100 ir kurių 30 proc. net neatsidarė didžiuosiuose miestuose nuo kovo mėnesio. (...) Situacija sulig kiekviena diena blogėja“, – sakė asociacijos prezidentė.

Blogiausia situacija yra verslo viešbučiuose, kurių yra virš 100 ir kurių 30 proc. net neatsidarė didžiuosiuose miestuose nuo kovo mėnesio.

Tuo metu kurortų viešbučiams, pasak E. Šiškauskienės, padėjo medikams skirta 200 eurų parama atostogoms.

„Kurortų viešbučiai atsigavo, buvo nebloga priemonė dėl kuponų medikams ir būtų vykusi priemonė, jeigu vėl nebūtų pakišta koja su de minimis pagalba. Kai yra 200 tūkst. eurų pagalba per tris metus, tai čia verslui yra juokinga“, – sakė asociacijos prezidentė.

Tačiau ji atkreipė dėmesį, kad kurortų viešbučiuose situaciją taip pat blogina draudimas karantino metu juose teikti SPA ir maitinimo paslaugas švediško stalo principu.

Lapkričio 7 dieną šalyje įvedus visuotinį karantiną, viešbučių veikla nedraudžiama, tačiau neleidžiama teikti grupinių paslaugų, privalomas kaukių dėvėjimas. Taip pat ribojamos maitinimo paslaugos viešbučiuose, išskyrus maisto pristatymą į kambarius arba išsinešimui.