Prezidentė Dalia Grybauskaitė susitiko su Europos Komisijos vicepirmininku Jyrki Katainenu. Susitikime aptartas Investicijų plano Europai įgyvendinimas bei kaip Lietuva galėtų pasinaudoti šiame plane numatyto Europos strateginių investicijų fondo teikiamomis galimybėmis.

„Šis fondas – galimybė pritraukti daugiau investicijų į svarbiausias Lietuvos ekonomikos sritis. Tačiau tam, kad investicijos sėkmingai mus pasiektų, Vyriausybė turi parengti kokybiškas ir ES reikalavimus atitinkančias paraiškas. Tik atsakingas požiūris ir glaudus bendradarbiavimas su verslu leis išnaudoti naujas galimybes mūsų šaliai“, – sakė Prezidentė.

Europos strateginių investicijų fondo tikslas – užtikrinti ilgalaikį ES ekonomikos augimą ir konkurencingumą pasaulinėje rinkoje, naujų darbo vietų kūrimą. Šis fondas paskatins investicijas į visai ES svarbius, bet mažai dėmesio iš privataus verslo sulaukiančius projektus energetikos, aplinkosaugos, transporto infrastruktūros, mokslo ir inovacijų srityse.  Planuojama, jog per trejus metus tai padės pritraukti 315 milijardų eurų papildomų investicijų ir sukurti iki 1,3 milijono naujų darbo vietų visoje ES.

Lietuva jau yra identifikavusi 16 projektų, kurie galėtų pretenduoti į fondo lėšas. Tai – daugiabučių renovacijos, gatvių apšvietimo atnaujinimo, energetinių jungčių tiesimo, mokslo ir technologijų centrų steigimo projektai. Bendra jų vertė – daugiau nei 9 milijardai eurų. Pasak Prezidentės, šių projektų įgyvendinimas sukurtų didelę pridėtinę vertę Lietuvos ekonomikai, padėtų užtikrinti energijos suvartojimo efektyvumą ir energetikos infrastruktūros plėtrą mūsų šalyje.

Europos strateginių investicijų fondas teiks paskolas, garantijas ir kitą paramą verslui, siekiančiam investuoti į strategiškai ir ekonomiškai svarbius projektus. Ypač daug dėmesio bus skiriama įmonėms, kuriose dirba iki 3000 darbuotojų, stiprinant jų pajėgumą investuoti ir prisiimti riziką.

Susitikime taip pat aptarta, kaip sustiprinti ES ekonomikos patrauklumą investuotojams. Pasak Prezidentės, tam būtina sumažinti biurokratines kliūtis ir apribojimus verslui, užtikrinti ES vidaus rinkos plėtrą, spartinti ES skaitmeninės rinkos sukūrimą. Tai pasitarnautų ir Lietuvos verslui, kuriam būtų sudarytos geresnės sąlygos dirbti svarbiausiuose ES ekonomikos sektoriuose.