Toks sprendimas komitete buvo narių priimtas bendru sutarimu.

„Šie pakeitimai sudarys galimybės užtikrinti neatidėliotinus valstybės saugumo ir gynybos poreikius“, – sakė Ekonomikos komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius.

Kaip komiteto posėdžio metu teigė ekonomikos ir inovacijų viceministras Karolis Žemaitis, tokių išimčių suteikimas Lietuvoje nebūtų visiškai naujas, bet iki šiol gynybos pramonės įmonės negalėjo pasinaudoti „žaliuoju koridoriumi“.

„Iš esmės mes jau dabar turime stambių projektų reguliavimų tvarką, vadinamąjį „žaliąjį koridorių“. Turime jau keliolika dabar veikiančių investicijų. Mūsų tikslas yra papildyti jau dabar egzistuojantį stambių investuotojų reguliavimą papildomomis sąlygomis skirtomis būtent gynybos investicijoms“, – aiškino K. Žemaitis.

Tuo metu aplinkos viceministrė Daiva Matusevičė teigė, kad projekto statybų pradžia dar derinant leidimus atitiktų jau anksčiau priimtus ir išdiskutuotus karinės infrastruktūros rengimo principus, kurie leidžia tai daryti išskirtinėmis sąlygomis.

Šiuo metu egzistuoja išskirtinės sąlygos valdyti nepaprastąją padėtį ir pradėti statyti tam būtinus statinius dar neturint leidimo, bet pasirengus projektą.

 

„Šiuo metu pateiktuose projektuose yra pasiūlytą taikyti jau esamas išskirtines priemones, kai projektas yra reikalingas šalies gynybai, ir žemėtvarkos srityje taikyti panašią tvarką į karinės infrastruktūros projektų rengimo. Tai yra, kad būtų rengiami žemėtvarkos projektai, kai yra poreikis“, – komentavo viceministrė.

„Šiuo metu egzistuoja išskirtinės sąlygos valdyti nepaprastąją padėtį ir pradėti statyti tam būtinus statinius dar neturint leidimo, bet pasirengus projektą. Ir paraleliai vykdyti procedūras. Tai siūloma tiesiog pritaikyti šias išimtines priemones“, – pridūrė ji.

Praėjusią savaitę Seimas po pateikimo pritarė įstatymų pataisoms, kurios leistų Vyriausybei pripažinti didelių gynybos bendrovių investicijas kaip neatidėliotinai svarbias valstybės saugumui. Tai leistų tokius projektus vystyti dar negavus leidimo neurbanizuotose teritorijose be teritorijų planavimo su savivaldybe procedūrų, o leidimus gauti iki statybų pabaigos.

Šis projektas į Seimo plenarinių posėdžių salę turėtų grįžti balandžio 18 d.

A. Armonaitė anksčiau teigė, kad šios pataisos padės pagreitinti Vokietijos gamintojos „Rheinmetall“, ketinančios Lietuvoje statyti artilerijos sviedinių gamyklą, įsikūrimą.

Antradienį ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė, krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas ir įmonės „Rheinmetall“ atstovas Maximilian Froch pasirašė ketinimo protokolą dėl Vokietijos gynybos pramonės atstovės amunicijos gamyklos statybų Lietuvoje.

„Rheinmetall“ anksčiau pranešė, kad ketina Lietuvoje statyti 155 mm artilerijos amunicijos gamyklą.