„Aš manau, kad (įvykių Venesueloje – ELTA) poveikis bus labai nedidelis. Naftos kaina, panaikinant infliaciją ir pinigų nuvertėjimą, šiuo metu yra dvidešimties metų žemumose ir jau kurį laiką krentą dėl didelės pasiūlos ir ribotos paklausos“, – ELTAI pirmadienį teigė A. Izgorodinas.
„Manau, turint omenyje tokią situaciją naftos rinkoje, kai naftos kaina yra taip stipriai pakritusi, tikimybė, kad ji dar labiau kris, yra labai nedidelė“, – pridūrė jis.
M. Dubnikovo teigimu, nors tokių JAV veiksmų buvo tikimasi, tačiau įvykių scenarijus nustebino rinkas, o tai lėmė pirmąją jų reakciją.
„Metų pabaigoje buvo tikimasi, kad vis tik JAV imsis kažkokio veiksmo (...), bet tas kampas, kuriuo buvo pasielgta išimant, kaip su skalpeliu išpjaunant diktatorių iš visos sistemos, tikrai rinką nustebino“, – ELTAI komentavo ekonomistas.
„Savaitgalį, kaip žinia, prekyba nafta nevyksta, tai tik šiandien ryte pasirodė pirmosios reakcijos. Reakcijos yra tokios, kad nafta pinga, o akcijos brangsta. Tai rodo, kad investuotojai ir tie didieji analitikų namai įvertino, kad pasaulis pirmadienį mažiau rizikingas negu buvo penktadienį“, – tęsė jis.
Ateityje kaina priklausys nuo politinių sprendimų
„Citadele“ banko vyriausiojo ekonomisto manymu, ilgalaikėje perspektyvoje stipriai išaugus JAV įtakai naftos rinkos reguliavimui šios žaliavos kaina pasaulyje išliks žema. Savo ruožtu M. Dubnikovas teigė, kad naftos rinką lemia kryptingi politiniai sprendimai, todėl yra tikimybė, jog ateityje jos kainos dar labiau kris.
„Manau, kad ilgalaikėje perspektyvoje tai reikštų, kad naftos kaina pasaulyje liks ganėtinai žema. (...) Akivaizdu, kad JAV yra suinteresuota žemai naftos kainai, kuri atitinkamai reikštų žemą infliaciją Amerikoje ir, tarsi yra palanki bet kokiai valdžiai“, – teigė A. Izgorodinas.
Pasak M. Dubnikovo, naftos rinką didele dalimi lemia politiniai sprendimai, dabar orientuoti į Rusijos spaudimą. Jo teigimu, atsižvelgiant tiek į kryptingą politiką, tiek į įvykius Venesueloje, galima manyti, kad ateityje naftos kaina gali kristi žemiau 60 JAV dolerių už barelį.
„Manau, kad apskirtai yra priimta daug politinių sprendimų, kurie lemia, kad nafta pinga ir tie politiniai sprendimai yra priimti visų pirma tam, kad spaustų Rusiją. (...) Mes matėme dar vasaros metu labai keistus sprendimus, kai nafta pinga, o OPEC+ (Naftą eksportuojančių šalių organizacija – ELTA) didina toliau gavybą. Nieko kito, tik politinis sprendimas“, – teigė jis.
„Priimti politiniai sprendimai, plius šis Venesuelos įvykis, manau, nafta gali leistis toliau – kiek gali leistis, vėlgi priklausys nuo politikos. Naftos rinka nėra laisva, kur lemia vien paklausa ir pasiūla, lemia politika. (...) Panašu į tai, kad šiandien judama link to, kad nafta judės žemiau 60 dolerių už barelį ir toliau tokiu būdu bus spaudžiama Rusija“, – sakė ekonomistas.
Procesas Venesueloje gali užtrukti kelerius metus
A. Izgorodino teigimu, nors atrodo, kad JAV perėmus Venesuelus naftos infrastruktūros kontrolę ir į ją investavus, kainos turėtų kristi, visas procesas gali užtrukti bent kelerius metus.
„Venesuela iš tiesų turi daug naftos atsargų, bet labai pasenusią ir neišvystytą naftos infrastruktūrą. Tam, kad JAV iš tiesų galėtų pradėti naudotis Venesuelos naftos pasiūla, reikia daug investicijų ir daug metų. Manau, kad čia yra kelerių metų istorija, nes atgaivinti naftos pumpavimo visą įrangą yra labai sudėtinga“, – sakė jis.
„Reikia suprasti, kad tas naftos išgavimas neprasidės kaip jungiklį įjungus, „čia ir dabar“, ir jau nafta teka. Tai greičiausiai užtruks ne vienerius metus kol bus įveiklintos tos verslovės, kurios yra, ir tik dar tuo atveju, jei pats valstybės sureguliavimo procesas įvyks normaliu keliu, kas irgi yra rizikinga ir dar tikrai nėra pasiekta", – jam antrino M. Dubnikovas.
Jo teigimu, naftos kaina ateityje galės priklausyti ir nuo Venesuelos vidinių procesų.
„Trumpuoju periodu Venesuela praktiškai neturi įtakos pasaulinei naftos kainai, dėl to, kad ji eksportuoja, išgauna ne daugiau 1 milijono barelių per parą ir tai yra mažiau nei 1 proc. nuo visos gavybos pasaulyje“, – sakė LVK viceprezidentas.
„Visi investuotojai galvoja apie tai, kas bus ateityje, ir nuo to priklausys, kaip keisis naftos kaina. Jei kurie nors tik procesai judės link to, kad šalis reguliuojasi, susitvarko, investicijos atkeliauja, tai naftai spaudimas gali būti pakankamai rimtas“, – tęsė jis.
Kaip skelbta anksčiau, po kelis mėnesius trukusio karinio ir ekonominio spaudimo JAV šeštadienio naktį netikėtai surengė oro smūgius prieš kelis taikinius Venesuelos teritorijoje.
Sostinę Karakasą sudrebino smarkūs sprogimai, o šeštadienio rytą JAV prezidentas Donaldas Trumpas paskelbė, kad šalies autoritarinis lyderis Nicolas Maduro ir jo žmona buvo išskraidinti iš šalies, stos prieš teismą Niujorke.
(be temos)