„Mėnesio infliacija nėra labai didelė, bet to, matyt, ir buvo galima tikėtis. Šiek tiek rudeniop kainos pradės stiebtis, nes rugsėjo mėnesį prisideda sezoniniai dalykai, kuomet prasideda mokyklos ir darbingesnio sezono laikotarpis“, – BNS sakė Šiaulių banko ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė.

Pasak jos, šiuo metu nemažą, palankią vartotojams įtaką daro degalų kainos, tačiau dėl naftos kainų vis dar matomas neapibrėžtumas.

Tuo metu „Swedbank“ ekonomisto Nerijaus Mačiulio teigimu, nei šiais, nei kitais metais energetiniai ištekliai neturėtų ypač brangti. 

„Naftos kaina yra beveik žemiausiame lygyje per pastaruosius trejus metus, pasiūla pasaulyje yra pakankama, Saudo Arabija planuoja padidinti gavybos kvotas, tai reiškia, kad tikėtina, jog kitais metais naftos pasiūla augs sparčiau negu paklausa ir žiūrint vien tik per fundamentaliųjų ekonominių priežasčių prizmę mes nematome dėl ko galėtų brangti nafta“, – BNS aiškino N. Mačiulis.

Jis taip pat pridūrė, kad mažai tikėtina, jog naftos kainos kiltų dėl neramumų Artimuosiuose Rytuose.

Anot N. Mačiulio, per metus beveik nebrango maisto produktai, tačiau brango paslaugos – tai naudingiau mažiau uždirbantiems žmonėms.

„Šiuo atveju tai yra turbūt labiau teigiama naujiena mažesnes nei vidutines pajamas gaunantiems gyventojams, kurių didžioji dalis išlaidų ir yra maisto produktams ir kitoms pirmojo būtinumo prekėms, o ne paslaugoms. Tuo metu vidurinioji klasė, labiau pasiturintys didesnę dalį savo biudžeto skiria paslaugoms, kurios šiemet gana ženkliai pabrango“, – sakė ekonomistas.

Pasak analitiko, pastaruosius du mėnesius infliacija Lietuvoje buvo mažesnė negu prognozuota, o tai nemaža dalimi lėmė atpigusios maisto žaliavos ir pigesnė nafta bei kuras.

„Šiuo metu metinė infliacija, siekianti 0,5 proc., yra mažesnė nei prognozavome, ir panašu, kad ir vidutinė metinė šių metų infliacija bus mažesnė nei prognozuota, bet prie to prisidėjo būtent išoriniai veiksniai“, – BNS sakė N. Mačiulis.

Anot I. Genytės-Pikčienės, bankas gegužę prognozavo 0,9 proc. vidutinę metinę infliaciją, todėl tikėtina, kad metų pabaigoje prognozės turėtų pasiteisinti.

„Turėjome žemesnės infliacijos eilę mėnesių, kurie ir nutempė bendrą metinį vidurkį žemyn, bet rudeniop turbūt stebėsime vartotojų kainų indekso atsitiesimą ir vidutinė metinė infliacija bus netoli 0,9 proc., gal netgi ir šiek tiek mažesnė“, – teigė banko ekonomistė.

N. Mačiulio teigimu, kitais metais tikėtina apie 2 proc. siekianti metinė infliacija.

„Kitais metais sunku tikėtis, kad ir toliau mažės prekių kainos, ypač turint omenyje, kaip sparčiai kyla minimalus mėnesinis atlyginimas, kiek didėja vidutinis darbo užmokestis, tai net ir išliekant palankioms išorinėms tendencijoms, infliaciją kitais metais pakaitins vidiniai veiksniai ir labai tikėtina, kad kitų metų pradžioje jau infliacija pakils virš 2 procentų“, – teigė ekonomistas.

Valstybės duomenų agentūros duomenimis, rugsėjį fiksuota 0,5 proc. metinė ir 0,9 proc. vidutinė metinė infliacija. Tuo metu per mėnesį – rugsėjį, palyginti su rugpjūčiu – kainos augo 0,3 proc.