– Kiek tai argumentuoti pasakymai, o ne iš piršto laužti pamąstymai?

– Manau, šiais metais būtų gana sunku tikėtis, kad perkamoji galia didės. Viena vertus, žiūrint į infliacijos rodiklius euro zonoje ir Lietuvoje, aišku, kad infliacija lėtės. Kylant įtampai finansų rinkose, nukrito naftos, metalų, žaliavų kainos, manau, gerų naujienų artimiausiu metu nematysime, nes tai iš esmės darbo rinkos dedamoji. Kadangi praeitais metais atlyginimai gana stipriai kilo, darbuotojai spaudžia įmones tiek Lietuvoje, tiek Europoje kelti atlyginimus, įmonės tai daro, nes kol kas ekonomika gana stipri. Tikėtina, šiais metais matysime tolesnį labai spartų paslaugų kainų augimą. Sutikčiau, kad atlyginamai dar turėtų kilti bent šių metų pirmąjį pusmetį, kol algų krizė neatėjo, bet paslaugų infliacijos augimas lems, kad perkamoji galia išliks gana žemo lygio.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Minėjote, kad pramonėje įtempta situacija.

– Taip. Pramonės rodikliai Lietuvoje aiškiai rodo, kad Europos rinkose matome gana silpną paklausą. Vasario mėnesį pramonės nuosmukis šiek tiek nukrito, bet tik dėl to, nes dalis energijai imlių sektorių, tokių kaip chemikalai, popierius, po truputėlį gerina ir atnaujina gamybą, nes nukrito energetikos kainos. Atskiruose sektoriuose, pvz., medienos ir baldų pramonėje, kur vasarį gamyba krito praktiškai penktadaliu, ir metalo gamybos pramonėje, kur vasarį nukrito 30 proc., akivaizdu, kad mūsų eksportuojantys sektoriai, kurie gamina ne pirmo būtinumo prekes, susidurs su paklausos kritimu. Paklausa – žema, ypač Skandinavijoje, nes pasibaigė nekilnojamojo turto bumas, atitinkamai tai labai pakenkė bendram vartojimui.

– Kiek EURIBOR dalyvauja čia ir kiek jis yra svarbus, kalbant apie mūsų perkamąją galią būtent šiais metais?

– Labai stipriai, nes Lietuvoje beveik 90 proc. visų paskolų išduota kintamomis palūkanomis. Kadangi Europos Centrinis Bankas šiais metais radikaliai kelia palūkanas, tikėtina, kad jos liks aukšto lygio ir, prasidėjus krizei, EURIBOR turi visiškai tiesioginį poveikį gyventojų perkamajai galiai. Lietuva yra viena iš tų euro zonos šalių, kuriai palūkanų dydis yra labai jautrus. Praeitais metais daugiau nei 80 proc. visų paskolų Lietuvoje buvo išduota su kintamomis palūkanomis. Kintamos palūkanos žemos, kai bazinės palūkanos žemos, tada viskas gerai, bet jei kyla bazinės palūkanos, automatiškai kyla visos palūkanos įmonėms ir gyventojams. Tai riboja įmonių galimybes investuoti, žmonių galimybes pirkti prekes ir paslaugas. Tai realiai matoma mažmeninės prekybos statistikoje Lietuvoje.