„Aš pasakysiu taip: bet kas, kas bandys pasakyti, kaip čia paveiks Lietuvos BVP ir kitus makroekonominius rodiklius šis konfliktas, nedaro jokio mokslinio darbo, o spėlioja. Visa tai labai priklauso nuo to, kaip Kinijos komunistų partija toliau žiūrės į šį konfliktą, kokio pobūdžio spaudimą darys Lietuvos įmonėms, importuojančioms iš Kinijos, eksportuojančioms į Kiniją, kokie bus santykiai su tarptautinėmis organizacijomis, tarptautinėmis įmonėmis, kurios tarpinius komponentus perka Lietuvoje“, - „Swedbank“ ekonomikos apžvalgos pristatyme tikino N. Mačiulis.

Ekonomistas aiškino, kad konfliktas tarp Kinijos ir Lietuvos iškėlė daug neapibrėžtumų ir Lietuvos ekonomikos augimo scenarijai gali būti labai įvairūs.

„Yra daug neapibrėžtumų, mes čia įvairiais būdais bandėme galvoti apie šį konfliktą, ir modeliuoti, ir skaičiuoti, bet sau pasakėme, kad kol kas mes turime tikėtis geriausio ir ruoštis blogiausiam. Scenarijai gali būti labai įvairūs, nuo to, kad Lietuvos ekonomikos augimas visiškai sustos iki to, kad augimas išliks toks pats spartus kaip pernai ir viršys 5 proc., nes daugybė augimą skatinančių veiksnių išlieka", - tvirtino N. Mačiulis.

ELTA primena, kad Lietuvai leidus Vilniuje veikti Taivaniečių atstovybei, paaštrėjo Vilniaus ir Pekino santykiai. Kinija teigia, kad sprendimas pavadinti atstovybę „taivaniečių“ vardu rodo Taivano mėginimus veikti kaip nepriklausomai valstybei, o tai, komunistinės valstybės atstovų įsitikinimu, prieštarauja „Vienos Kinijos“ politikai. Dėl jai neįtinkančio atstovybės pavadinimo Kinija ėmė Lietuvai taikyti ekonominio ir politinio spaudimo priemones.