Apie tai plačiau papasakojo ekonomistas Marius Dubnikovas.

– Kaip paaiškintumėte, kad visos prognozės apie krizę rudenį dūžta į šipulius?

– Po dviejų ketvirčių susitraukimų ekonomika pradeda vėl augti.

– Kurie rodikliai rodo, kad tikrai viskas gerai?

– Pagrindinis rodiklis yra BVP išaugimas, plius nedarbo rodikliai, esame arti pilno užimtumo. Kitas dalykas yra statybos. Jos plečiasi į infrastruktūrines statybas. Tai yra fabrikai, kurie mus maitins daugelį metų. Atlyginimai toliau didėja. Tai rodo, kad verslas gali mokėti.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Sakoma, kad kalbėti apie krizę, tai lyg žaisti rusišką ruletę, kažkada išaus ta kulka. Ar nėra taip, kad žinomų ekonomistų svarstymai apie artėjančią krizę ją gali ir prišaukti?

– Nemanau, kad ekonomistai yra žiniai, kurie gali prišaukti lietų. Bet, žinoma, jei daug kartų kartosi, kad viskas yra blogai, visuomenė gali ir patikėti. Visos krizės vyksta galvose, niekur kitur.

– Dar vakar pramoninkai siūlė per daug nesidžiaugti augimu. Jie ir toliau prognozuoja BVP smukimą. Kodėl toks pesimizmas?

– Daugelis pramoninkų yra fiksavę elektros kainas, bijodami aukštesnių kainų. Kas naudoja biržos kainą, jie gauna pigią elektrą.

– Jie pateikia, kad ir mokesčius Lietuvoje užsimota kelti kur kas daugiau, nei Latvijoje ar Estijoje. Taip pat aiškinama, kad latviai su estais turi tikrą nulinį reinvestuojamo pelno mokestį, o aukštą GPM vadina šūviu į koją. Ar yra tiesos šiuose teiginiuose?

– Mokesčių didinimas niekada nebuvo ekonomikos skatinimo variklis. Reikia nepamiršti, kad šis planas, kuris pateiktas rudens sesijai, jis numato mokesčių didinimą ir smulkiems, ir stambiems verslininkams. Reikia pabrėžti, kad tai nutaikyta į Lietuvos gyventojus, į tuos, kurie pelną pasilieka čia. Užsienio įstaigos, kurios valdo Lietuvos kompanijas, neturėtų pajusti šių mokesčių.

Mokesčių didinimas niekada nebuvo ekonomikos skatinimo variklis.

– Kaip turėtų atrodyti Lietuvos ekonomika iki Naujųjų metų?

– Praeitų metų rudenį plūstelėjo optimizmo pliūpsnis, kai pamačiau pingančią energetiką. Šiais metais rudenį atrodysime daug stipresni, nei buvome praeitais metais. Bus matyt, kokie skaičiai. Svarbu tendencijos.

– Būdami maža rinka, visada esame priversti sekti paskui didžiąsias ekonomikas. Kurioms Europos šalims turi sektis, kad ir mums būtų gerai?

– Dabar mums svarbiausios šalys yra Lenkija ir Vokietija, taip pat Baltijos šalys. Mes išmokome būti maži, lankstūs ir greiti didelėje Europos ekonomikoje. Be abejo, jei seksis Vokietijai ir Lenkijai, mums seksis taip pat.

– O kaip yra dėl JAV? Sakoma, kad tai, kas vyksta JAV, veidrodiniu principu atsikartoja Europoje.

– JAV puikiai suvaldė krizę. Žaibiškai reagavo keldami palūkanas ir turbūt bus vieni pirmųjų, kurie mažins palūkanas taip skatindami verslą. Amerikoje visi turi darbus, ekonomika tikrai auga.

– Dažnai šnairuojama į kitas ekonomikas, kaip Kiniją ar Indiją. Kaip Azijos situacija gali atsiliepti Europai?

– Kinų buksavimas duoda pasauliui papildomo impulso. Jei kinų ekonomika sustoja, jie yra labiau suinteresuoti pasauliui pateikti kaip įmanoma daugiau prekių, kad gautų kuo daugiau dolerių. Tai tas jų stovėjimas vietoje nėra blogai.

– Tai krizės nebus?

– Manau, mes ją jau išgyvenome.