„Tai tikrai neblogas laimėjimas, bet klausimas, kaip mes tuos pinigus įsisavinsime. Lietuva turės labai mažai laisvės manevrams, kažką inovatyvaus su tais pinigais pagalvoti, nes visoje ES jau yra aiškiai nustatytos taisyklės, kam tie pinigai bus panaudoti – skaitmenizavimui, žaliasis kursas“, – Eltai sakė A. Izgorodinas.

Lietuva iš Gaivinimo ir atsparumo fondo galės pasiskolinti iki 4,7 proc. nuo Lietuvos bendrojo nacionalinio produkto, arba 2,2 mlrd. eurų, reformoms įgyvendinti. Vis dėlto ekonomistas teigė skeptiškai žiūrintis į šią galimybę.

„Jeigu nebūtume euro zonos nariai, tai sakyčiau vienareikšmiškai taip. Dabar, jei žiūrėtume į tai, už kiek Lietuva skolinasi rinkoje, tai turime nemokamą priėjimą prie finansų išteklių, tai tų pinigų yra labai daug. Aš asmeniškai būčiau prieš skolinimąsi ekonomikos reformoms, nes tai yra labai neapibrėžtas dalykas, ten yra daug neefektyvumo galimybių“, – teigė A. Izgorodinas.

„Jei skolintumės, tai reikia skolintis konkrečioms problemoms, kurias reikia spręsti“, – pridūrė jis.

Briuselyje po penkias paras vykusių diskusijų baigėsi paskutinis derybų dėl ES daugiametės finansinės perspektyvos ir Europos gaivinimo ir atsparumo fondo, skirto kovai su koronaviruso pandemijos padariniais, etapas, primena ELTA.

„Jei skolintumės, tai reikia skolintis konkrečioms problemoms, kurias reikia spręsti“, – pridūrė jis.

Palyginti su praėjusia, šioje finansinėje perspektyvoje, 2021-2027 metams, Lietuvai pavyko išsiderėti 1,7 mlrd. eurų daugiau, o bendra ES lėšų Lietuvai skiriama suma siekia 14,5 mlrd. eurų.

Sanglaudos politikos įgyvendinimui Lietuvai skirta 6,2 mlrd. eurų. Žemės ūkio finansavimui bus skirta iš viso 5 mlrd. eurų.

ES skyrė 490 mln. eurų Ignalinos AE uždarymo projektui, o Kaliningrado specialiosios tranzito schemos įgyvendinimui – 189 mln. eurų finansavimą. „Rail Baltica“ plėtojimui suteikta papildoma 1,4 mlrd. eurų suma. Išlaikytas dėmesys kariniam mobilumui, kuriam skirtas 1,5 mlrd. eurų finansavimas.

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda sakė, kad ES šalių narių vadovai sutarė dėl bendro ES atsako į pandemijos sukeltą sveikatos, socialinę bei ekonomikos krizę. Šiam tikslui kuriamas ES Gaivinimo ir atsparumo fondas, kuriame Lietuvai skirta 2,4 mlrd. eurų.

Šalies vadovas pažymėjo, kad, prireikus, Lietuva taip pat galėtų pasiskolinti iš Gaivinimo ir atsparumo fondo iki 4,7 proc. nuo Lietuvos bendrojo nacionalinio produkto, arba 2,2 mlrd. eurų, reformoms įgyvendinti.