– Tiek pandemija, tiek ir prasidėję karo veiksmai neabejotinai paskatino žmones apgalvoti savo finansinę elgseną, apsvarstyti savo finansinius žingsnius ir gerokai atsargiau elgtis su savo pinigais. Ilgą laiką lietuvių taupymo norma iki pandemijos buvo neigiama. Tai reiškia, kad taupymas mūsų tautiečiams buvo paskutinis dalykas, ką jie norėjo daryti su savo pinigais. Šiai dienai, remiantis tiek „Swedbank“ apklausa, tiek ir kitais statistiniais duomenimis galima pastebėti, kad ir pandemija, ir prasidėję karo veiksmai pakoregavo situaciją ir 2022 m. pradžioje lietuvių santaupos komerciniuose bankuose indėlių pavidalu siekė virš 20 mlrd. eurų. Tai tikrai yra didžiulė suma, tokia, kokios nėra buvę anksčiau. Kalbant apie tai, ar yra kas nors neįprasto tokiomis aplinkybėmis, galima paminėti, kad situacija tiek Lietuvoje, tiek ir visoje ES taip pat pasikoregavo remiantis šiomis minėtomis aplinkybėmis. Remiantis naujausiais Eurostato duomenimis, vidutinė taupymo norma šiuo metu siekia apie 15 proc. Iki karantino pradžios 2019 m. pabaigoje ši taupymo norma siekė vos 12 proc.

– Norint lengviau suskaičiuoti, galima paversti konkrečiais skaičiais. Jeigu kažkas uždirba 1000 eurų į rankas, tai juodai dienai atsideda 150 eurų. Ką tiksliai reiškia šie skaičiai?

– Tokie yra vidutiniai skaičiai ES. Kalbant apie Lietuvą, mūsų taupymo norma nėra tokia didelė. Remiantis 2020 m. duomenimis, taupymo norma Lietuvoje buvo 12 proc. Iki karantino, taupymo norma buvo neigiama. Tai reiškia, kad lietuviai, remiantis minėtu pavyzdžiu, jeigu uždirbo 1000 eurų, santaupoms atsidėdavo 120 eurų.

Taupyti ir investuoti laikas visuomet yra geras nepaisant to, kokios ekonominės ar politinės aplinkybės vyrauja pasaulyje.

– Infliacija yra milžiniška, didžiausia ES. Ar pasidėti pinigus ten, kur jie neturi jokio darbo yra apskritai geras sprendimas?

– Žiūrint, ką su kuo lygintume, ar 15 proc. infliacijos yra daug, ar mažai. Jeigu žiūrėtume į natūralų infliacijos lygį, kuris yra apie 2-3 proc., tai šiuo metu infliacija Lietuvoje yra penkis kartus didesnė. Tačiau jeigu žiūrėtume istorinius duomenis, Lietuvoje infliacijos lygis yra buvęs ir keli šimtai procentų. Tai 15 proc, palyginus su 300 proc. infliacijos dydis nėra toks baisus. Manau, kad nėra racionalus žingsnis taupyti savo pinigus, laikyti juos indėlyje, kai infliacija yra tokia didelė. Remiantis įvairiais duomenimis, pavyzdžiui, laikant pinigus penkerių metų laikotarpiui, maksimaliai Lietuvos finansinėse institucijose ta grąža būtų 3 proc. O realioji infliacijos norma būtų virš -13 proc., tai reiškia, kad pinigai nuvertėja. Nepaisant to, kad yra taupomi, laikomi indėlyje, tos norimos grąžos nesulaukia.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Kaip protingai elgtis su tais pinigais, kuriuos pavyksta sutaupyti?

– Pirmas žingsnis – jeigu žmogus turi finansinių įsipareigojimų: paskolą, lizingą dabar yra geras metas, kada galima tą paskolą, lizingą arba kitą finansinį įsipareigojimą padengti ir sumokėti. Tai yra vienas iš teigiamų infliacijos padarinių namų ūkiams, kada galima pasinaudoti infliacija ir atsisakyti turimų finansinių įsipareigojimų. Antras žingsnis – jeigu žmogus finansinių įsipareigojimų neturi, tada tikrai geras laikas pradėti galvoti ir domėtis investavimo sritimi. Šiai dienai investuoti galima rasti pačių įvairiausių alternatyvų, nuo klasikinių variantų, tokių kaip investavimas į akcijas, obligacijas, investicinius fondus, tauriuosius metalus, iki įvairių išvestinių finansinių priemonių, įvairių spekuliatyvių finansinių alternatyvų, tokių kaip kriptovaliutos. Kita vertus, turim nepamiršti, kad visuomet galime investuoti savo žinias, savo laiką, sukurti kokių nors idėjų ir pabandyti tas idėjas realizuoti kuriant savo verslą ir tapti darbdaviais ne tik pačiam sau, bet gal ir kažkam ateityje.

– Ar šitas langas investuoti, padengti paskolas yra pakankamai plačiai atvertas? Galbūt po metų atrodys viskas kitaip?

– Taupyti ir investuoti laikas visuomet yra geras nepaisant to, kokios ekonominės ar politinės aplinkybės vyrauja pasaulyje. Manau, kad tą daryti reikėtų visuomet, ne tik atsitikus kažkam netikėto. Remiantis ekonomistų analizėmis ir prognozėmis, situacija turėtų keistis. Tikimasi, kad infliacijos pikas Lietuvoje turėtų būti gegužės-birželio mėnesiais, o po to tikimasi, kad infliacijos lygis stabilizuosis. Remiantis įvairiais vyriausybės veiksmais, kurie yra ne taip seniai paskelbti siekiant suvaldyti esamą aukštą infliacijos lygį, tikimasi, kad antroje metų pusėje situacija pasikeis.