Po 2013-aiais kilusio arklienos skandalo, kai Airijos ir Didžiosios Britanijos prekybos centrai prekiavo jautienos pusfabrikačiais su dideliu kiekiu arklienos, Europos Sąjunga susirūpino maisto klastotėmis. Beje, latviškų  jautienos konservų, į kurios įdėta arklienos, buvo patekę ir į Lietuvos rinką.

Maisto ir veterinarijos tarnyba ir pernai tyrė mėsos produktus, bet falsifikatų nerado.

Pasak tarnybos, ES daugėja maisto produktų klastojimo atvejų, ypač mėsos produktų ir žuvies, kai brangesnė pakeičiama pigesne. Pavyzdžiui, vietoj menkės siūloma pangasija. Atsižvelgiant į tai, neseniai žuvies ir medaus tyrimai  atlikti ir Lietuvoje. Buvo atrinkta 70  įvairios žuvies mėginių iš parduotuvių ir maitinimo įstaigų.

„Mes atlikome šaldytos, rūkytos, vytintos žuvies DNR mėginių tyrimus, bet neradome neatitikimų. Menkė yra menkė, o ne pakeista pigesne pangasija“, – informavo Maisto ir veterinarijos tarnybos vyr. specialistė Deimantė Biknerytė.

Taip pat tirta 50 lietuviško ir importinio  medaus mėginių. Nustatyti tik du medaus, atvežto iš Lenkijos ir Latvijos, klastojimo atvejai. Tokį medų pardavinėjo keli didieji prekybos tinklai.

„Medus buvo pavadintas liepų žiedų, bet ištyrus paaiškėjo, kad tai – ne liepų, o prastesnės rūšies – bastutinių šeimos augalų medus. Šis medus pigesnis ir ne toks vertingas kaip liepžiedžių medus, šių produktų realizacija sustabdyta ir jie atšaukti iš rinkos“, – sakė D. Biknerytė

Nors kol kas Lietuvoje nustatyti tik keli maisto produktų klastojimo  atvejai, tai nereiškia, kad rinkoje  negali būti daugiau klastočių. Mat iki šiol tokių itin brangiai  kainuojančių  tyrimų atlikta mažai. Kitais  metais Maisto ir veterinarijos tarnyba ketina tirti, ar nėra klastojami  mėsos, produktai, aliejus.

Kai kurios šalys, pavyzdžiui, Danija, Italija  kovai su maisto klastotėmis turi specialius padalinius.