Finansų ministras Rimantas Šadžius teigia, kad šių metų biudžeto pajamų surinkimo planas turėtų būti įvykdytas. Pasak jo, tikėtina, kad bendrasis vidaus produktas (BVP) šiemet augs daugiau nei prognozuota - 2,9 proc. Tačiau ministras pesimistiškiau vertina kitų metų ekonomikos augimą ir teigia, kad jis gali augti mažiau nei laukta anksčiau - tai yra 2,7-2,9 proc. 

„Prognozuojama 2,9 proc. realaus BVP augimo. Bet pamatysime vasarį - yra galimybė, kad faktinis augimas bus didesnis, bent tą rodo biudžeto surinkimas. Panašu, kad biudžeto įplaukų planą mes įvykdysime 2014 metais“, - antradienį metinėje spaudos konferencijoje sakė R.Šadžius.

Tačiau jis pesimistiškai vertino kitų metų BVP augimą.

„2015 metais Finansų ministerija prognozavo realaus BVP augimą 3,4 proc., kas buvo 0,9 proc. mažiau nei prognozuota pavasarį. Mes jau sumažinome - manau, ir tą asmeninę nuomonę esu jau pareiškęs anksčiau, kuri neparemta skaičiavimais, kad realiai būtų neblogai, jeigu išeitume į 2,7-2,9 proc. BVP realųjį ekonomikos augimą“, - aiškino R.Šadžius.

Anot ministro, galima tikėtis, kad kitąmet augs mokestinės biudžeto pajamos, nes padaugėjo užimtų darbo vietų: „Paspartėjo užimtų darbo vietų augimas ir įsibėgėjęs vidutinio darbo užmokesčio augimas. Todėl darbo užmokesčio fondas augs daugiau negu galima būtų buvę tikėtis pagal realaus BVP augimą“.

Įvardijo Lietuvos laukiančius iššūkius

Pagrindiniai iššūkiai Lietuvos ekonomikai kitąmet bus silpnėjanti perkamoji galia Rusijoje, konkurencija euro zonoje bei menkos investicijos į gamybos plėtrą, mano finansų ministras.

„Sunkiai prognozuojamų tarptautinių pasekmių matome ir dabar, Rusijos priešinės sankcijos, kurios buvo paskelbtos atsakant į JAV ir ES sankcijas, įsigaliojo metų viduryje. Jos paskelbtos metams, bet šiandien niekas negalėtų pasakyti, kiek jos galios. (...) Faktas, kad Lietuos ūkis jau sureagavo į pasikeitusias prekybos sąlygas su Rytais“, - antradienį metinėje spaudos konferencijoje sakė Rimantas Šadžius.

Anot jo, dar vienas iššūkis Lietuvos ekonomikai - sugebėjimas konkuruoti euro zonos šalyse. Pasak ministro, lietuviškos prekės yra pigesnės, tad šansų išsilaikyti Vakarų rinkose šalies verslininkai turi.

„Realus visų prekių ir paslaugų eksportas šių metų trečiąjį ketvirtį, nežiūrint visų sunkumų, su kuriais susiduria euro zona, palyginti su 2013 metų ketvirčiu, išaugo 5,5 proc. (...) Tai yra labai pozityvus rezultatas, labai geras signalas, kad eksportas iki šiol mūsų ūkį varo į priekį ir toliau gali išlikti varikliu, jei patys neapsileisime“, - tikino R.Šadžius.

Anot jo, reikia tinkamai pasinaudoti euro zonos nauda: „Kol kas mums padeda tai, kad mūsų produkcija konkurencinga. Paprastai tariant, ji yra pigesnė nei analogiška produkcija, kurią pirkėjai gali gauti tose rinkose“.

R.Šadžius taip pat teigė, kad verslo pesimizmas yra dar vienas ekonomikos iššūkis. Anot jo, verslas neinvestuoja į naujus gamybos pajėgumus.

„Lietuvos ūkio pagrindinė problema yra tai, kad šiuo metu gamybinių pajėgumų pramonėje panaudojimas viršijo prieškrizinį lygį, ir tai reiškia, kad ant pajėgumų ribos balansuojama“, - teigė ministras.

Anot jo, Lietuvoje užtenka pigaus kapitalo investicijoms, tačiau pesimizmas stabdo įmonių plėtrą.