„Kadangi toje teisėje numatomi ir kiti saugikliai, tai reiškia, kad turėtų nebūti viršytas bendras skolinimosi limitas ir neviršytas bendras valdžios sektoriaus deficitas, kuris šiuo metu numatytas 2,9 proc., sakyčiau, kad tikimybė, jog bus galima pasinaudoti šia teise, yra pakankamai minimali“, – komentuodama trečiadienį patvirtintą Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) siūlymą sakė G. Skaistė.

„Sakyčiau, kad toks sprendimas yra labiau sprendimo imitacija negu tikras krašto apsaugos finansavimas“, – pridūrė ji.

Seimo NSGK pasiūlė Vyriausybei apsvarstyti galimybę 2024 metų valstybės biudžeto projektą papildyti nuostata, numatančia teisę nepažeidžiant nustatytų fiskalinės drausmės taisyklių skolintis papildomai krašto apsaugai iki 0,29 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) divizijos pajėgoms vystyti ir NATO brigadai priimti.

Kitų metų biudžete įrašyti galimybę skolintis krašto gynybai, jei kiltų toks poreikis, pasiūlė prezidentas Gitanas Nausėda.

Jo vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Kęstutis Budrys praėjusią savaitę per NSGK posėdį teigė, kad 2024 metų biudžeto projekte nenumatyta lėšų divizijos kūrimui, nors Valstybės gynimo taryboje sutarta, jog tam reikės papildomų lėšų.

Sakyčiau, kad toks sprendimas yra labiau sprendimo imitacija negu tikras krašto apsaugos finansavimas.

 

„Jeigu iš tiesų norima nuoširdžiai rūpintis, kad būtų didinamas krašto apsaugos finansavimas, reikalingi sisteminiai ir nuoseklūs sprendimai. Man atrodo, kad tokiu atveju partijų susitarimas būtų labai sveikintinas žingsnis tokia kryptimi“, – trečiadienį žurnalistams sakė finansų ministrė.

Vyriausybė siūlo kitąmet gynybai skirti 2,71 proc. BVP, iš jų 2,52 proc. yra biudžetinės lėšos, likusios – laikinojo bankų solidarumo įnašo pinigai. Bendras planuojamos krašto apsaugos išlaidos turėtų siekti 2 mlrd. 60 mln. eurų.

Pagal projektą, numatomas biudžeto deficitas bus didesnis nei šiemet – 2,9 proc. BVP. Valdžios skola sieks 39,8 proc. BVP.