Taip jis kalbėjo po rudens sesijos darbų aptarimo su Seimo pirmininke Viktorija Čmilyte-Nielsen ir kitais Seimo valdybos nariais.

„Reikia toliau laikytos tos politikos, kurią praėjome 2020 metais, – senatvės pensijos turi augti sparčiau nei vidutinis darbo užmokestis, siekiant, kad senjorai, kurie ypač pažeidžiami infliacijos augimui, turėtų pakankamą atramą ir valstybė turi atiduoti savo skolą tiems žmonėms, kurie savo darbu prisidėjo prie šitos valstybės klestėjimo“, – žurnalistams trečiadienį sakė prezidentas.

Antrąjį šių metų ketvirtį VDU iki mokesčių siekė 1566,4 euro (12 proc. daugiau nei prieš metus), o „į rankas“ – 994,4 euro (11,8 proc.).

Vidutinė senatvės pensija liepą siekė 413,8 euro, o su būtinuoju stažu – 441 eurą.

Vyriausybė žada per artimiausius trejus metus sparčiau didinti pensijas – patobulinus indeksavimą vidutinė pensija jau kitąmet siektų 462, 2023 metais – 499, 2024 metais – 534 eurus, o su būtinuoju stažu – atitinkamai 486, 527 ir 566 eurus.

Prezidentas taip pat pabrėžė, esmines mokesčių sistemos korekcijas reikia daryti dabar, tačiau tai nereiškia, kad juos reikia didinti.

„Daugiau mokesčių teisingumo, daugiau mokesčių proporcingumo, bet toli gražu nebūtinai tie mokesčiai turi būti didesni. Turime dar daugybę netobulumų, kuriuos galime ištaisyti nedidindami mokesčių naštos“, – teigė G. Nausėda.

Pasak prezidento, Lietuvoje vis dar didelė regionų atskirtis, tam įtakos turi ir tai, jog savivaldybės stokoja finansinio raštingumo.

„Kartais iki absurdo susiauriname jų galimybes priimti sprendimus, nors jos, ko gero, geriausiai žino realią situaciją vietoje ir jų sprendimai galėtų būti sėkmingiausi“, – kalbėjo prezidentas.

„Šiandien savivaldybės yra suvaržytomis rankomis ir negali pasiskolinti tiems investiciniams projektams, kurie tikrai yra savivaldybei ir naudingi ir reikalinga ir duotų didžiulę naudą tiek finansinę, ekonominę ir infrastruktūrinę“, – pridūrė jis.

Be to, G. Nausėda atkreipė dėmesį, jog žemės reformos klausimai taip pat vis dar „sunkiai juda iš vietos“. Anot jo, savivaldybės čia galėtų tarti svaresnį žodį, tačiau to negali padaryti dėl nelanksčios valstybinės žemės sklypų valdymo politikos.

„Tai stabdo investicijas, darbo vietų kūrimą, iš to nelaimi niekas“, – sakė G. Nausėda.

Prezidentas, Seimo pirmininkė ir Seimo valdyba aptarti teisės aktų projektų susitinka dukart per metus, prasidedant pavasario ir rudens sesijoms. Tradiciškai vienas susitikimas rengiamas Seime, kitas – Prezidentūroje.

Į eilinę rudens sesiją Seimo nariai renkasi rugsėjo 10-ąją, penktadienį.