„Šita situacija, kuri susiklostė, sakyčiau, kad yra išskirtinė. Ji reikalauja išskirtinio dėmesio, išsamios analizės ir adekvačios reakcijos ne tik Lietuvos banko pusėje (...) Tai reikalauja tam tikrų sprendimų iš įvairių institucijų“, – penktadienį žurnalistams sakė G. Šimkus.
Anot jo, kintamos palūkanų normos yra viena iš bankų pajamas ir pelną didinančių priežasčių.
„Išskirtinis pelnas, kurį dabar paskelbė didieji žaidėjai (...), gimė ir iš natūralios veiklos – išaugo paskolų portfelis, padidinti įkainiai ir, be jokios abejonės, tai turėjo įtakos pelningumui. Bet reikšminga šito pelno augimo priežastis buvo ne išskirtinės bankų pastangos pagerinti paslaugų prieinamumą ar kokybę, bet labiau išskirtiniai veiksniai, kaip Rusijos karas (Ukrainoje – BNS), infliacija ir palūkanų normų didinimas“, – teigė G. Šimkus.
Aukšta infliacija, augančios palūkanų įmokos, augančios įmokos bankams už paslaugas, didžiulis pelno padidėjimas ir dar branginami įkainiai.
„Dėl mūsų sistemos ypatumų – mes turime aukštą likvidumą, kintamas palūkanų normas – tai labai greitai atsispindi bankų pajamose. Deja, indėlių pusėje mes tokio adekvataus pokyčio nematome“, – pridūrė jis.
G. Šimkus pripažino, kad Lietuvoje pasiskolinti už fiksuotas palūkanų normas nėra daug galimybių arba tai yra brangu.
„Manau, kad Lietuvoje realiai paimti fiksuotą palūkanų normą galimybių yra nedaug arba tai bus tikrai brangus instrumentas“, – teigė G. Šimkus.
„Fiksuotų ir kintamų palūkanų normų klausimas Lietuvoje nėra naujas. Juo buvo dirbama ir prieš berods penketą metų. (...) Deja, tie lūkesčiai neišsipildė ir viena to priežasčių būtent buvo žemos palūkanų normos“, – teigė LB vadovas.
Pasak jo, LB atlikta šios situacijos analizė, vertinimas bei siūlomos priemonės pirmadienį bus aptarta su finansų ministre Gintare Skaiste.
„Iš esmės situaciją mes išanalizavome, ją pristatysiu ir aptarsiu su finansų ministre pirmadienį“, – pridūrė jis.
Finansų ministrė G. Skaistė ketvirtadienį pareiškė, kad Lietuvoje būsto paskolų palūkanos santykinai didesnės nei kitose šalyse, nes beveik visi gyventojai renkasi kintamas palūkanas. Tuo metu Europos šalyse, pasak jos, 58 proc. žmonių renkasi fiksuotas palūkanas.
LB valdybos pirmininkas neigiamai įvertino kai kurių komercinių bankų planus didinti paslaugų kainas ir teigė iš jų besitikintis daugiau solidarumo.
„Manau, kad atsižvelgiant į šitą situaciją, formuojant kainodarą, būtent šitos išskirtinės aplinkybės ir laikotarpio ypatumas suteikia pagrindo tikėtis solidarumo. Valstybės pagalba, parama fiskalinėmis priemonėmis, kurios išsaugojo darbo vietas, išsaugojo verslus, lygiai taip pat stipriai padeda ir bankams“, – teigė G. Šimkus.
„Aukšta infliacija, augančios palūkanų įmokos, augančios įmokos bankams už paslaugas, didžiulis pelno padidėjimas ir dar branginami įkainiai. (...) Manau, kad būtent čia ir turėtų pasireikšti solidarumas“, – pridūrė jis.
