„Matome atsistatančią užsienio paklausą, matome besistabilizuojančias kainas, augantį darbo užmokestį, vartotojų pasitikėjimą. Tai veržtis diržų biudžete tikrai nereikės, tačiau, matyt, per daug įsismarkauti fantazijai irgi vietos nėra pernelyg daug“, – žurnalistams trečiadienį sakė G. Skaistė.

„Manau, kad biudžeto projekte esminiai prioritetai išliks tie patys, kaip ir ankstesniais šios kadencijos biudžeto rengimo projektais – tai yra žmonių pajamų didinimas, gynybos, saugumo stiprinimas, investicijų skatinimas“, – pabrėžė politikė.

Ministrės teigimu, augančios gyventojų pajamos ir vartojimas rodo pakankamai gerą šalies ekonomikos būklę.

„Finansai yra stabilioje būklėje, tačiau augimas nebėra toks „sprogstamasis“, kaip kad buvo galima tikėtis prieškariniu laikotarpiu“, – pridūrė G. Skaistė.

Kaip pabrėžė politikė, ministerija jau rengia kitų metų biudžeto projektą, kuris Seimui bus pristatytas įstatymu numatytu laiku – spalio viduryje, o jį planuojant bus laikomasi Europos Sąjungos (ES) fiskalinės drausmės nustatytų ribų – neperžengiamas 3 proc. deficitas.

Finansai yra stabilioje būklėje, tačiau augimas nebėra toks „sprogstamasis“, kaip kad buvo galima tikėtis prieškariniu laikotarpiu.

 

„Dabar yra užduotis ministerijoms persiskaičiuoti tam tikrus ekonominius rodiklius, nes nuo jų priklauso ir pensijų indeksavimo sprendimai, ir kiti sprendimai, kurie turi būti įskaičiuoti į valstybės biudžeto projektą“, – apie trečiadienį pristatytą šalies ekonominės raidos scenarijų taip pat kalbėjo ministrė.

Konkreti lėšų kelių infrastruktūrai apimtis bus matoma parengus biudžeto projektą

Finansų ministrė, kalbėdama apie poreikius didinti finansavimą kelių infrastruktūrai, pabrėžė, jog konkrečius skaičius bus galima įvardinti parengus kitų metų biudžetą. Visgi, G. Skaistės teigimu, lėšų keliams didinimas bus siejamas su pagrindiniais biudžeto prioritetais gynyboje – karinio mobilumo projektais.

„Konkretūs skaičiai dėl kelių finansavimo bus pristatyti tuomet, kai bus pristatytas valstybės biudžeto projektas, tikrai labai nemažai lėšų yra skiriama kelių tiesimui drauge su karinio mobilumo sprendimais. Ir Solidarumo įnašo įstatymas leido prisidėti prie kelių finansavimo ženkliau negu buvo planuojama ir rengiant 2024 metų valstybės biudžetų projektą“, – tikino G. Skaistė.

Esminiai prioritetai išlieka gynybos ir saugumo stiprinimas – tuo pačiu ir kelių infrastruktūros (...)

 

Anot politikės, Vyriausybės parengtuose projektuose, susijusiuose su kariniu mobilumu, kelių infrastruktūrai numatyti papildomi 42 mln. eurų.

„Visos galimybės, kurios yra, išnaudojamos. Matysime, kokie skaičiai susidėlios ateinančių metų biudžeto projekte. Tačiau, mano nuomone, esminiai prioritetai išlieka gynybos ir saugumo stiprinimas – tuo pačiu ir kelių infrastruktūros, kiek ji susijusi su kariniu mobilumu“, – tikino G. Skaistė.

Susisiekimo ministras Marius Skuodis yra sakęs, kad papildomi 1,3 mlrd. eurų galėtų gerokai pagerinti šalies kelių būklę.

„Tokius laiškus apie milijardinius poreikius reikia rašyti Kalėdų seniui, o ne finansų ministrui“, – referuodama į šią sumą ironizavo politikė.

Kelių sektoriui šių metų valstybės biudžete skirti 872 mln. eurų. Kelių priežiūros ir plėtros programoje (KPPP) numatyti 583 mln. eurai, iš laikinojo solidarumo įnašo – 130,5 mln. eurų. Dar beveik 159 mln. eurų numatyti iš ES finansinės paramos.