Prašymą, kurį teismui pateikė 39 Seimo opozicijos nariai, tirti nuspręsta ketvirtadienį, pranešė KT.

Anot pranešimo, Seimo nariai kelia klausimą, kodėl įstatyme tarp pensijų kaupimo pabaigos sąlygų nenumatytas sutarties nutraukimas. Jų manymu, dėl šios nuostatos apribojama asmens teisė disponuoti nuosavybe, priimti su ja susijusius sprendimus.

„Pareiškėja, be kita ko, teigia, kad asmens teisė disponuoti nuosavybe ginčijamu teisiniu reguliavimu yra apribojama tiek, kad asmuo negali priimti jokių savarankiškų sprendimų“, – nurodoma KT pranešime.

Šiuo metu kaupimo pabaiga įmanoma dalyviui mirus, sulaukus pensijos ir gavus visą sukauptą išmoką, teismui pripažinus sutartį negaliojančia, atskira tvarka numatyta Europos Sąjungos institucijų darbuotojams ir Europos Parlamento nariams.

KT taip pat nagrinės, ar Konstituciją atitinka įstatymo nuostata, kad pensijų fondo dalyviams gali būti mokamos skirtingų rūšių išmokos, kurios nustatomos atsižvelgiant į jų sukauptą pensiją: abejojama, ar taip nepažeidžiamas lygiateisiškumo principas.

Asmuo negali priimti jokių savarankiškų sprendimų.

Tačiau atsisakyta tirti, ar įmokos už pensijų fondo dalyvį iš valstybės biudžeto neprieštarauja konstituciniams socialinio solidarumo, teisinės valstybės, teisingumo principams, nes to Seimo nariai tinkamai nepaaiškino.

„Pareiškėja savo prašyme nepaaiškino, kodėl pasirinktas teisinis reguliavimas, kai valstybė prisideda prie pensijų kaupimo pensijų fonduose, iškreipia valstybės socialinio solidarumo modelį“, – nurodoma KT pranešime.

Antros pakopos pensijų kaupime šiuo metu dalyvauja apie 1,4 mln. žmonių.

Visuomenėje kilus diskusijoms dėl automatinio įtraukimo į antrąją pensijų sistemos pakopą, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija kovą pasiūlė numatyti lankstesnes sąlygas naujai į antros pakopos pensijų fondus įtrauktiems žmonėms – atsisakę dalyvauti pensijų kaupime jie pakartotinai būtų kviečiami tik vieną kartą, be to, per pirmus tris mėnesius jie galėtų nuspręsti pasitraukti iš sistemos.