Pasak Žemės ūkio ministerijos, Marijampolės, Širvintų, Joniškio, Kelmės, Kauno rajono, Kalvarijų savivaldybių vandenvietėse arseno kiekiai buvo didesni nei 5 mikrogramai litre (µg/l), bet neviršijo ribinės vertės.

Apibendrinusi vandens tyrimų, atliktų beveik 2 tūkst. vandenviečių Lietuvoje, rezultatus, VMVT nustatė, kad leistiną 10-ies mikrogramų vertę litre šis sunkusis metalas viršijo trijose vandenvietėse Marijampolės ir Jurbarko rajonuose.

Tuo metu Lazdijų rajono Balčių vandenvietės vandenyje atlikus pakartotinius tyrimus, įtarimai, kad arseno kiekis viršijo nustatytą normą, nepasitvirtino. Todėl leista atnaujinti šios vandenvietės vandens vartojimą maistui.

Pabrėžiama, kad likusioje dalyje vandenviečių vanduo yra saugus ir kokybiškas.

Įvertinusi, kad Raseinių rajono Ražaitėlių ir Šienlaukio vandenvietėse, net ir išgręžus naujus gręžinius, arseno koncentracija vandenyje nežymiai didėja, VMVT atliko tyrimus 24-iuose privačiuose gręžiniuose Raseinių ir aplinkiniuose Jurbarko, Tauragės, Kelmės, Šilalės rajonuose, taip pat Raseinių rajone. Visose šiose vandenvietėse arseno kiekis neviršijo nustatytos normos, didesnis nei leistinas šio teršalo kiekis nustatytas dviejuose privačiuose gręžiniuose, dar viename – beveik siekia ribinę vertę.

Įstatymai numato, kad už saugų ir kokybišką geriamąjį vandenį atsakingi tiekėjai, jie įpareigoti periodiškai atlikti vandens tyrimus, o nustačius galimą taršą informuoti apie tai gyventojus, aprūpinti juos kokybišku vandeniu iš alternatyvių šaltinių.

„Deja, ne visi, ypač mažose vandenvietėse, elgiasi atsakingai. Pasitaiko atvejų, kad neatliekami būtini tyrimai, neinvestuojama į vandens gerinimo priemones. Susidūrėme su nauju iššūkiu – padidintu arseno kiekiu viešai tiekiamame vandenyje. Kadangi taršos arsenu šaltiniai kol kas nėra nustatyti, todėl drauge su vandens tiekėjais ieškome tinkamiausių sprendimų“, – pranešime teigia VMVT direktorius Darius Remeika.

VMVT nustatė, kad kai kuriose labai mažose vandenvietėse arsenas nebuvo tirtas kelis metus iš eilės, o kai kurių tiekėjų vandenyje buvo per didelė geležies koncentracija.

Kretingos, Skuodo, Kelmės, Klaipėdos, Šiaulių, Mažeikių, Raseinių ar Kaišiadorių rajonuose kai kurių vandenviečių tiekiamame vandenyje nustatyti didesni nei leistina fluoridų ar boro kiekiai.

Įvertinus tyrimų rezultatus, VMVT įpareigojo vandens tiekėjus sustiprinti vandens rodiklių stebėseną bei dažniau atlikti laboratorinius tyrimus, investuoti į vandens gerinimo priemonių (filtrų, nugeležinimo įrenginių ir pan.) įrengimą.

Reaguodami į tyrimo duomenis, Žemės ūkio, Aplinkos ir Sveikatos apsaugos ministerijų atstovai pirmadienį surengė pasitarimą.

Pasak žemės ūkio viceministrės Ausmos Miškinienės, situacija dėl arseno kelia nerimą, nes iki šiol tiksliai neaišku, kiek savivaldybių susiduria su šia problema. Ji atkreipė dėmesį, kad, naujausiais Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos duomenimis, daugiau kaip 30–yje vandenviečių neatlikti arseno tyrimai. Vandens tiekėjai įpareigoti tyrimus atlikti iki šių metų pabaigos.

Tuo metu pasitarime dalyvavę vandens tiekėjai atkreipė dėmesį, kad skirtingos laboratorijos tame pačiame mėginyje gali rasti tris  kartus besiskiriantį arseno kiekį – nuo 11 µg/l iki 33 µg/l, taigi, kyla klausimų ir dėl jų tyrimų patikimumo.

Pasaulio sveikatos organizacija nurodo, kad esant arseno koncentracijai geriamajame vandenyje 10 – 50 µg/l daromas neigiamas poveikis sveikatai. Arsenas – organizme linkęs kauptis sunkusis metalas. Jis gali sukelti mažakraujystę, galvos skausmus, kvėpavimo takų ir kitas ligas.

Arsenas į aplinką patenka iš chemijos, farmacijos, elektronikos, tekstilės, optikos, energetikos, trąšų pramonės įmonių ir jų gaminių. Šio sunkiojo metalo yra ir akmens anglies pelenuose.

Siūlo žmonėms pasidaryti tyrimus

Tyrimų dėl arseno kilmės rezultatų galima tikėtis maždaug po mėnesio, Eltai teigė Lietuvos geologijos tarnybos vadovė Jolanta Čyžienė.

Praėjo beveik 8 mėnesiai po to, kai pasirodė pirmos žinios apie Raseinių rajono kaimų vandentiekiuose arsenu užterštą geriamąjį vandenį. Tačiau tarnyba atlikti arseno kilmės tyrimus įpareigota tik šį mėnesį.

„Tyrimus esame pradėję vykdyti, turime paėmę mėginius Raseinių rajone. Šiandien dar neturime iki galo visų rezultatų, bet tyrimai yra daromi.

Per mėnesį (galima tikėtis tyrimų rezultatų. - ELTA), gal šiek tiek anksčiau. Reikėtų pasižiūrėti, kiek laboratorijoje užtruks laiko“, - Eltai sakė J. Čyžienė.

Pasak Geologijos tarnybos vadovės, žmonės, nežinantys, ar jų gręžinių vandenyje esantis arseno kiekis neviršija normos, gali patys pasidaryti tyrimus.

„Jeigu kalbame apie privačius gręžinius, žmonės patys gali pasidaryti tyrimus ir nusistatyti arseno koncentraciją, bet tokios prievolės nėra. Jeigu ji neviršija normos, nieko baisaus nėra, bet jeigu viršija 10 mg/l, tai jau tada, aišku, reikėtų susirūpinti ir to gręžinio vandens gėrimui nenaudoti“, - perspėjo J. Čyžienė.

Kaip teigė J. Čyžienė, jeigu būtų nustatyta, kad arsenas vandenyje yra gamtinės kilmės, per vandens tiekimą būtų panaudotos priemonės, kaip mažinti jo koncentraciją. Taip pat, pridūrė ji, yra priemonių, kaip paruošti užterštą vandenį, kad nebūtų arseno.

Pirmadienį J. Čyžienė susitinka su aplinkos ministru Kęstučiu Navicku. Jos teigimu, susitikime bus kalbama darbiniais, su tarnyba susijusiais klausimais.

K. Navickas tikino, kad Aplinkos ministerija atliks išsamią geologinę studiją, ieškant gamtinės kilmės arseno.

„Tai rimtas signalas. Jeigu arsenas yra geologinės kilmės, tada gali ribos plėstis, ir mes turėsime labai rimtą problemą su geriamu vandeniu“, - sakė K. Navickas.