„LB iš tiesų siūlo apvalinti galutinę pirkinių krepšelio sumą. Mes ir toliau turėsime 1 ir 2 euro centus, kaip teisinę atsiskaitymo priemonę, nes tokios galios, kaip siūlyti atsisakyti šių monetų, LB neturi. Mes tiesiog stebime grynųjų pinigų cirkuliaciją Lietuvoje nuo euro įvedimo ir matome, kad 1 ir 2 euro centai iš jos beveik negrįžta, grįžta tik apie 30 proc. Mes norime mažinti tą poveikį aplinkai per apvalinimą pirkinių arba paslaugų krepšelio sumą, tokiu būdu daryti tą grynųjų pinigų cirkuliacijos ciklą efektyvesnį ir siekti patogumo“, – aiškino LB valdybos pirmininko pavaduotoja Asta Kuniyoshi.

– Tačiau visuomenė pagrįstai baiminasi, kad kainos pakils ir apvalinimas bus ne pirkėjų naudai. Ta baimė yra šiek tiek pagrįsta euro įvedimo patirtimi, kai nebuvo sukontroliuota, kad kainos nekiltų. Kaip jūs dabar įtikinsite visuomenę, kad reikia apvalinti tas kainas?

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Tada situacija buvo truputį kita. Buvo keičiama kiekvienos prekės kaina, t. y. kiekvieną prekę ar kiekvieną paslaugą, absoliučiai viską, ką turėjome išreikštą litais, išreiškėme eurais. Dabar kiekvienos prekės kaina išliks tokia, kokia buvo, tiesiog pirkėjas, susirinkęs pirkinių krepšelį, priėjęs prie kasos, jeigu jis mokės grynaisiais pinigais, tik tuomet jo galutinė prekių krepšelių suma bus apvalinama.

– Suprantu, ką sakote, bet noriu grįžti prie euro įvedimo. Ten taip pat buvo apvalinama ir buvo tarsi sakoma, kad bus vartotojo naudai. Ar dabar jūs esate tikra, kad pardavėjai nepasinaudos proga ir etikečių kainų nepradės keisti nuo nelyginio skaičiaus į lyginį?

– To turėtų nevykti, nes jau šešios euro zonos valstybės narės yra įgyvendinusios galutinės prekių krepšelio kainos apvalinimą ir tokių dalykų nepastebima. Nesitikima, kad tai vyks ir Lietuvoje. Iš tiesų, konkurencija yra didelė ir kainų didinti nė vienas prekybininkas nenusiteikęs. [...] šia iniciatyva nėra absoliučiai jokio siūlymo apvalinti kiekvieną kainą, yra siūlymas apvalinti galutinį pirkinių krepšelį. Mūsų nuomone ir remiantis jau šešių euro zonos valstybių, įgyvendinusių šią iniciatyvą, patirtimi, to tiesiog negalėtų įvykti.

Galutinė prekių krepšelių suma bus apvalinama.

– Kokios tos šešios euro zonos valstybės ir kokios yra jų patirtys?

– Patirtys yra tokios, kad tokiu būdu sumažėja apyvartoje esančių 1 ir 2 euro centų monetų. Jų neatsisakoma, jos vis dar yra. Tos valstybės yra tokios – Suomija, Nyderlandai, Belgija, Airija, Italija. Metų senumo patirtis yra apvalinimas, įdiegtas Slovakijoje, kuri yra gana panašaus išsivystymo lygio kaip Lietuva. Mes kalbėjomės tiek su savo kolegomis Centriniame banke, tiek su vartotojų apsaugos organizacijomis Slovakijoje. Kadangi buvo labai gerai pasiruošta tą iniciatyvą įgyvendinti, visi suprato, kodėl tai daroma, tai jokių nepatogumų, nesusipratimų nepastebima. Mes irgi turime nusimatę, kad, jeigu ta iniciatyva bus įgyvendinta nuo 2025 metų gegužės 1 d., mes tikrai turėsime laiko išaiškinti visuomenei šitos iniciatyvos naudą ir suprasime, kodėl tai darome.